Individualios veiklos pajamas Finansų ministerija nori apmokestinti nuo 20 iki 32 proc., kai dabar nemoka nieko arba moka 5 ir 15 proc.

„Jeigu tu uždirbi milijonus, tai, matyt, nėra gėda sumokėti mokesčius valstybei ir prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo“, – sakė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Kuo tavo pajamos iš individualios veiklos mažesnės, tuo stipriau tave palies mokesčių didėjimas, ir tavo gyventojų pajamų mokestis sumokamas biudžetui didės ne dvigubai, o kelis kartus – daugiau nei du kartus“, – aiškino Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

„Didinant mokesčius atsiranda rizika, kad žmonės keis savo veiklos formas. Tokiu būdu, sakykime, mokesčiai bus sumokami dar mažesni, nei buvo iki tol“, – teigė Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Ekonomistai ragina valdžią veržti diržus ne gyventojams, o sau, ir ieškoti, kur mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi.

„Turėtų būti biudžeto išlaidos planuojamos gerokai efektyviau, gerokai taupiau ir tie pinigai turėtų būti naudojami tiems kertiniams, pamatiniams prioritetams“, – tvirtino Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Premjeras G. Paluckas teigia, kad Vyriausybės taupymo planas yra mažinti biurokratiją.

„Vyriausybė yra iškėlusi tikslą ministerijoms sumažinti taip vadinamą biurokratinę naštą 30 proc. Kaip pavyks – matysime. Žinau, kad kai kuriose ministerijose judėsime greičiau, kai kuriose pačios ministerijos kol kas mato mažai problemų“, – kalbėjo G. Paluckas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet kad čia pavyks sutaupyti milijonus, ambicija greitai ištirpsta.

„Tai yra deklaracija, tai yra skanduotė tiesiog. Tai yra viešųjų ryšių pareiškimas“, – tikino M. Dubnikovas.

„Mes kalbame apie biurokratinę naštą kaip apie dokumentacijos ruošimą, laiko sąnaudas gaunant kažkokius leidimus, atsakymus“, – sakė G. Paluckas.

Kitaip nei socialdemokratų, konservatorių vyriausybė, trejų metų biudžete numatė 12 mln. apkarpyti išlaidas viešajam administravimui, 300 tūkst. – sutaupyti Vyriausybėje, 2 mln. – Seime, dar 600 tūkst. – valstybės tarnybos tobulinimui.

„Turime peržiūrėti, ar mes ne per daug didiname socialinius klausimus. Tai yra pensijų augimas, minimalios algos didinimas. Neturime visiškai infliacijos, bet algos auga 10 proc. Ar tai yra tvaru? Manau, kad ne“, – teigė M. Dubnikovas.

Auditoriai siūlo peržiūrėti nekilnojamąjį turtą. Valstybė – didžiausias turto savininkas šalyje, o pastatams išlaikyti per metus išleidžia 340 mln. eurų. Iš jų 150 mln. – kasdienėms komunalinėms paslaugoms, šildymui, vandeniui ir elektrai.

Jeigu tu uždirbi milijonus, tai, matyt, nėra gėda sumokėti mokesčius valstybei.

„Labai skirtingai tas turtas yra valdomas. Yra turtas, kuris nenaudojamas. Kai kada netgi yra perduodama savivaldybių reikmėms, nežinant aiškiai, kam tas turtas bus naudojamas ir kokioms reikmėms“, – aiškino Valstybės kontrolės planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė.

Valstybės kontrolė siūlo valdininkams mažiau išlaidauti įvairioms ataskaitoms ir dokumentams. Mat per dvejus metus valdininkų išlaidos šiai sričiai išaugo tris kartus.

„Ieškoti būdų kaip ekonomiškiausiais būdais pačios institucijos galėtų gauti duomenis savo funkcijoms atlikti“, – pridūrė L. Stračinskienė.

„Iš tikrųjų, reikėtų atsiversti Valstybės kontrolės ataskaitas ir pradėti jas įgyvendinti. Nes dažniausiai į tai numojama ranka kaip į patariamąjį organą, o tos ataskaitos dulka stalčiuose“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.

Mokesčių pakeitimus socialdemokratai dar svarstys su koalicijos partneriais, o po to juos reikės priimti Vyriausybėje.