– Kodėl papildomu darbu galintis būti kurjerio arba pavežėjo darbas nėra toks efektyvus ir pelningas?
– Pagrindinė priežastis yra tai, kad yra labai daug mokesčių, ir jie dalinai yra paslėpti. Tie, kurie dirba pagal darbo santykius, žino, kad yra gyventojų pajamų mokestis, „Sodros“ mokestis, PSD įmokos. O kurjeris dažnai pačiai kompanijai turi susimokėti tam tikrą administracinį mokestį. Priklausomai nuo kompanijos, jis gali siekti iki ketvirtadalio pajamų. „Ant popieriaus“ atrodo, kad uždirbi beveik 3000, bet jau apie ketvirtadalis pajamų dingsta. Dar yra pridėtinės vertės mokestis, kurį kartais taip pat reikia susimokėti. Žmonės kartais pamiršta, kad jeigu dirbi šį darbą kaip administracinę veiklą, reikia rūpintis ir visais su ja susijusiais kaštais: mokėti už benziną, prižiūrėti automobilį. Viską sudėjus išeina taip, kad vietoje tų 3000 lieka tik apie 1200 „į rankas“, o tai kartais net mažiau, negu dirbant už minimalią algą. Todėl tai reikia labai gerai įvertinti.
– Bet ar tada teisinga sakyti, kad iš principo toks papildomas darbas gaunasi labiau savo laiko švaistymas nei realus uždarbis?
– Ne visai. Reikia patikslinti, kas yra tie žmonės, kurie užsiima šia veikla. Dažnai tai yra studentai arba žmonės, kuriems tai labiau hobis. Ypač vasaros metu. Universitete atlikome tyrimą, apklausėme tuos žmones, ir labai dažnai paaiškėja, kad tai jiems yra būdas papildomai pasportuoti, pajudėti. Tai puikus būdas, ypač jeigu važiuoji dviračiu – ne tik nereikia mokėti už sporto klubą, bet dar ir užsidirbi. Toks bendras hobis arba papildomos pajamos gali būti naudingos, nes žmogus ir pasportuoja, ir dar užsidirba. Tačiau kaip pagrindinis darbas tai yra tikrai sudėtinga veikla, o norint normaliai užsidirbti reikia įdėti labai daug darbo ir nebūtinai tai finansiškai atsiperka.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką jūsų tyrimas parodė? Ar žmonės realiai apsiskaičiuoja būsimas pajamas ir, svarbiausia, išlaidas prieš pradėdami dirbti?
– Mes konkrečiai neklausėme kiekvieno žmogaus, ar jis sugeba tai apsiskaičiuoti, bet kai parodydavome galutinį rezultatą, daugelis nustebdavo. Jie pamatydavo, kad reali situacija atrodo visai kitaip, nes ant popieriaus viskas atrodo daug geriau nei pabaigoje. Taip pat pastebėjome, kad ypač tiems, kurie dirba ilgiau, situacija vis sunkėja. Kai tik prasidėjo pavežėjimo veikla Lietuvoje, iš pradžių tikrai nebuvo daug pavežėjų, įmokos ir mokesčiai buvo gerokai mažesni, todėl tai atrodė patrauklus papildomas darbas. Tačiau dabar vis daugiau žmonių įsitraukia į šią veiklą, didėja konkurencija, darbuotojai tarpusavyje konkuruoja labiau, jiems tampa sunkiau. Įmonės tai mato ir kelia papildomus mokesčius, todėl žmogui pajamos „į rankas“ tikrai mažėja. Dėl to ši veikla laikui bėgant tampa vis mažiau patraukli.
– Koks papildomas darbas, jūsų, kaip mokslininkų, akimis, būtų naudingas, efektyvus ir, svarbiausia, pelningas žmogui, kuris po oficialių darbo valandų turi daug laisvo laiko ir nori užsidirbti?
– Jeigu tikslas yra kuo daugiau uždirbti, pirmiausia verta pasižiūrėti, ar dabartinis darbas ar darbdavys leistų dirbti daugiau – pavyzdžiui, pilnu etatu ar pusantro etato. Galima pasikalbėti su darbdaviu, nes dažniausiai pagrindinis darbas, kurį žmogus geriausiai moka, yra vienas geriausių pajamų šaltinių. Apskritai viskas priklauso nuo specialybės: jeigu esate programuotojas, galimi vieni papildomi darbai, jeigu dirbate finansų ar bankininkystės srityje – kiti. Galima imtis ir nedidelės papildomos veiklos. Viskas yra sveikintina, tik svarbu įsivertinti, ar pavežėjo darbas kaip papildomas pajamų šaltinis jums tikrai bus finansiškai naudingas.
Naujausi komentarai