Naujas Seimo pirmininkės pareiškimas, kad minimali mėnesio alga (MMA) turėtų būti didinama etapais, gali sukomplikuoti darbo santykių reguliavimą ir sudaryti galimybes darbdaviams piktnaudžiauti, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, siūlymas MMA didinti atskiruose regionuose yra logiškas, tačiau sunkiai įgyvendinamas.

„Akivaizdu, kad minimalus mėnesinis atlyginimas Vilniuje ir mažame miestelyje, kur yra mažai tiesioginių užsienio investicijų, nėra visiškai tas pats dalykas, nes labai skiriasi ir vidutinis darbo užmokestis. Juolab, skiriasi gyvenimo kaina Vilniuje ir mažuose miesteliuose, kur tiek nekilnojamasis turtas yra pigesnis, tiek daugelis paslaugų yra pigesnės, tad tokia diferenciacija galbūt ir būtų logiška. Bet tai nėra labai lengva įgyvendinti“, - BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas.

Anot jo, diferencijuojant MMA didinimą pagal regionus ar profesijas, darbo santykių reguliavimas taptų labiau komplikuotas.

„Lietuva yra pakankamai maža valstybė. Jeigu mes pradėsime diferencijuoti minimalų atlyginimą pagal regionus, pagal profesijas, tai darbo reguliavimas pasidarys labiau komplikuotas. Vis tiktai mes nuolat kalbame apie darbo santykių reformą ir kalbame, kad turėtų būti lanksčiau nustatomi darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio, palikti daugiau derybinės laisvės ir leisti susitarti dėl darbo sąlygų“, - kalbėjo N.Mačiulis.

Anot jo, jei bus bandoma minimalų atlyginimą diferencijuoti pagal rajonus ir profesijas, gali rastis piktnaudžiavimo galimybių, kai įmonės registruos būstinę kitame rajone ar mieste, kad būtų mažesnės darbo sąnaudos.

Ekonomisto teigimu, geresnis šios problemos sprendimas būtų susieti MMA su neapmokestinamu pajamų dydžiu (NPD).

„Geresnis sprendimas šitos problemos būtų nepersistengti, maksimaliai didinant minimalų mėnesinį atlyginimą, bet, pavyzdžiui, susieti jį su neapmokestinamu pajamų dydžiu. Jeigu šie dydžiai būtų visiškai vienodi, tokiu būdu net ir ne taip radikaliai, ne taip greitai didinant minimalų atlyginimą, darbuotojų pajamos augtų greičiau“, - tvirtino N.Mačiulis.

Loreta Graužinienė antradienį taip pat teigė, kad jei minimali alga sutaptų su neapmokestinamu pajamų dydžiu, problemos neliktų. Anot jos, Finansų ministerijai teliktų išspręsti problemą, kaip kompensuoti savivaldybėms negautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio.

"Pakelkime minimalią mėnesio algą iki 1350 litų ir iš viso neapmokestinkime pajamų mokesčiu. Rezultatas žmonėms bus tas pats. Joks politikas neprieštaraus. Noriu tik pažymėti, kad pajamų mokestis patenka į savivaldybių biudžetus, tiesioginį valstybės biudžetą. Tokiu atveju valstybė turėtų pagalvoti, kaip probleminėms savivaldybėms perskirstyti pajamų mokestį papildomai", - LRT laidoje "Dėmesio centre" sakė L.Graužinienė.

L.Graužinienė trečiadienį pareiškė, kad MMA turėtų būti didinama etapais, pradžioje ją didinant ne visiems dirbantiesiems. Iki šiol tikinusi, jog 2015 metais MMA turi būti padidinta iki 1509 litų, trečiadienį ji teigė, jog iš karto minimalią algą padidinti 500 litų būtų nerealu.

Sausio pradžioje L.Graužinienė sakė, kad „jeigu valdančioji koalicija nori euro, 2015 metais minimali alga turės padidėti iki 1509 litų“.