Vis dėlto didelio sukrėtimo šiemet analitikai nesitiki, nepaisanti tikimybės, kad ekonomikos raida bus blogesnė nei tikimasi dabar. Kai kurie jų prognozuoja, kad pirmasis pusmetis bus geresnis nei tikėtasi iki šiol, tačiau antrąjį pusmetį situacija suprastės.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog bent pusmetį užtruks, kol atsistatys dėl aukštų kainų sumažėjusi Lietuvos gyventojų perkamoji galia, neigiamai veikianti mažmeninę prekybą.

Nors infliacija dabar sparčiai mažėja, kainos yra pakilusios į tokias aukštumas, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų prarado perkamąją galią, tas jau matosi ir mažmeninės prekybos statistikoje.

„Nors infliacija dabar sparčiai mažėja, kainos yra pakilusios į tokias aukštumas, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų prarado perkamąją galią, tas jau matosi ir mažmeninės prekybos statistikoje. Tos pasekmės šiemet bus jaučiamos bent pirmą pusmetį, kol padidės gyventojų pajamos, atsistatys gyventojų perkamoji galia“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas siūlo neatmesti scenarijaus, kad šiemet ekonomiką dar gali paveikti rusiškų gamtinių dujų trūkumas.   

„Nors tai nepavirto į blogiausią tikėtiną scenarijų – į dujų trūkumą ir išsilaikiusias itin aukštas kainas, reikia suvokti, kad dabartinis kainų lygis yra gerokai aukštesnis nei buvo pastarąjį dešimtmetį. Dalis Europos ir Lietuvos gamintojų yra praradę dalį kaštų konkurencingumo. (...) Negalima atmesti scenarijaus, kad visiškai sustojus gamtinių dujų srautui iš Rusijos dar gali būti vienas kainų šuolis ar, kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, prieš šaltą žiemą, dujų trūkumas“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Šiųmetės prognozės: nuo 0,5-0,6 proc. augimo iki 0,5 proc. smukimo

„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad pernai, palyginti su 2021 metais, augęs  2,2 proc., šiemet šalies BVP smuks 0,5 procento.

„Neišvengsime tam tikro atokvėpio fazės, tam tikro panirimo į recesinę zoną, bet tai bus labiau matematinė išraiška dėl aukštos palyginamosios bazės, nes pastaruosius porą metų ekonomika kilo įspūdingais tempais tiek kalbant apie į vidaus rinką orientuotas veiklas, tiek apie eksportuojančią pramonę“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė. 

„Tokiomis aplinkybėmis, kai turime kovoti su ne viena rizika, kuri mus liečia iš išorės, tai labai normalu šiek tiek atsikvėpti, persiorientuoti, atgauti konkurencingumą“, – teigė analitikė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį siekė 17,8 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2021-aisiais, smuko 0,4 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu, – 1,7 procento.

N. Mačiulis anksčiau BNS prognozavo, kad BVP 2022 metais smuks atitinkamai 0,2 proc. ir 1,5 procento. I. Genytė-Pikčienė tikėjosi, kad paskutinį ketvirtį metinis BVP augimas bus apie 0,9 proc., o per ketvirtį jis smuks.

Anot N. Mačiulio, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet nesustos didinti bazinių palūkanų normų, kurios neigiamai veiks Lietuvos gyventojus ir įmones.

„Šį ketvirtadienį ECB dar padidins puse procentinio punkto palūkanų normas ir čia nesustos. Tai veikia ir gyventojus, turinčius būsto paskolą, ir besiskolinančius, tai yra neigiamas poveikis ir įmonėms. Tai lėtai veikiantis veiksnys, dar ne visai ir ne visi jį pajutome“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, tikėtina, šiemet bus stebimas spartus vartojimo atsigavimas Kinijai atsisakius nulinės kovido politikos, o tai veiks naftos, žaliavų, metalų rinkas. Šie ir kiti veiksniai pirmąjį pusmetį gali didinti infliaciją.

Mūsų laukia ne žaliavų kainų kritimas, o augimas šių metų pradžioje dėl Kinijos aspekto.

„Manau, kad mūsų laukia ne žaliavų kainų kritimas, o augimas šių metų pradžioje dėl Kinijos aspekto. Kitas dalykas, kovą, tikėtina, JAV centrinis bankas pakels paskutinį kartą palūkanas ir tai bus geras signalas rinkoms, su mintimi, kad palūkanų didinimo laikotarpis pasibaigė, centrinis bankas toliau neberibos JAV ekonomikos rodikli, kas reiškia, jog žaliavų kaina gali pradėti kilti į viršų“, – Valstybės duomenų agentūros spaudos konferencijoje antradienį sakė ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomikai itin svarbų eksportą šiemet stabdys mažėjanti pasaulinė prekyba ir BVP eksporto rinkose.

„Matome daug ženklų, kad eksporto užsakymai sumažėję, pasaulinės prekybos mažėjimo ženklų yra. Jau yra recesija daugelyje pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų, matėme, kad Švedijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos BVP mažėjo, natūralu, kad tai paveiks Lietuvos eksportą, kuris Lietuvai yra svarbiausias augimo variklis“, – teigė N. Mačiulis.

A. Izgorodinas mano, jog šių metų pirmasis pusmetis Lietuvos ekonomikai bus geresnis ir optimistiškesnis, nei buvo tikėtasi iki šiol, tačiau antrąjį metų pusmetį situacija suprastės.

Šitie metai Lietuvos ekonomikai primins amerikietiškus kalnelius. 

„Šitie metai Lietuvos ekonomikai primins amerikietiškus kalnelius. Turėsime gerą ir galbūt gerokai geresnį nei tikimasi pirmąjį šių metų pusmetį, bet dėl JAV recesijos, kuri, tikėtina, prasidės vasarą, turėsime gerokai prastesnį antrąjį pusmetį“, – sakė A. Izgorodinas.

Anot jo, šiemet Lietuvos ekonomika gali augti apie 0,5-0,6 proc., apie 80-90 proc. augimo bus pasiekta per pirmąjį pusmetį, o didžiausią impulsą tam duos pramonė.

„Kinijos verslo apklausų rodikliai rodo, kad Kinijos paslaugų sektorius ir visa Kinijos ekonomika grįžo į augimo teritoriją, tai panašu, kad turėsime V formos Kinijos ekonomikos ir vartojimo atšaukimą, kas yr alabia teigiama ir mūsų pramonei darant kontraktinius užsakymus“, – sakė A. Izgorodinas.

„Vokietijos pramonės nuotaikos sausį pakilo į aštuonių mėnesių aukštumas, mūsų didžiausia eksporto rinka pradeda atsigauti ir tai reiškia, kad ir mūsų gamintojai, tikėtina, iš Vokietijos gaus daugiau užsakymų. Trečias aspektas yra dujų kaina. Ji dabar Europoje šešis kartus mažesnė nei buvo rugpjūtį ir kadangi matome Vokietijos pramonės atsigavimą, atsargiai darau prielaidą, kad net energetikai imlus sektoriai nuo šių metų pradžios Europoje pradės didinti gamybą“, – pridūrė jis.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį neišvengs iššūkių, bet didelio sukrėtimo kol kas nesitikima.

„Dėl karo veiksmų, įvedamų sankcijų ir atsako į jas stipriai padidėjusios pasaulinės žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainos ir jų kintamumas ir toliau yra pagrindinis iššūkis. Jis per mažėjančią namų ūkių perkamąją galią, prarandamą eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir poreikį griežtinti pinigų politiką itin nepalankiai veikia ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ypač Europos šalių, ekonomikų raidą“, – LB komentare sakė D. Imbrasas.

Vis dėlto, pasak jo, tiek Lietuvos, tiek kitų šalių vyriausybių pastangos ir sprendimai turėtų sumažinti šių veiksnių neigiamą poveikį.

„Tolesnę Lietuvos ekonomikos raidą tebegaubia didelis neapibrėžtumas, o šiuo metu stebimų rizikų balansas yra neigiamas, taigi, yra didesnė tikimybė, kad ekonomikos raida bus blogesnė nei šiuo metu tikimasi“, – sakė analitikas.

2022 metų BVP – vienas iš prognozuotų scenarijų

I. Genytė-Pikčienė sako, jog 2022 metų BVP rezultatas jos nenustebino – tai buvo vienas iš prognozuotų scenarijų.

„Nestebina tas vangiausias ketvirtas ketvirtis, nes jo lūkuriavome nuo metų vidurio ir tai buvo kaip ir užprogramuota. Keletas dėkingų ketvirčių, kurie nustebino iš gerosios pusės, leido tikėtis, kad praėjusius metus pabaigsime sėkmingai ir tas slogutis bei išorės eksporto rinkų vangumas nusistums į šiuos metus“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.

„Nepaisant labai spartaus kainų kilimo, vartojimo apetitas ir jo apimtys nominalia verta praktiškai iki gruodžio mėnesio buvo rekordinės, tik gruodį šiek tiek smuktelėjo. Tai rodo, kad turėjome pakankamai rezervų ir manevro laisvės atlaikyti visą eilę sunkiai prognozuojamų šokų“, – teigė ekonomistė.

Pasak jos, BVP nuosmukį ketvirtąjį ketvirtį lėmė ir prasti pramonės rezultatai.

„Pramonė visus metus stebino vis dar neblogu augimu, tačiau aukštos energetikos kainos ir kitos besipučiančios sąnaudų eilutės, kritusi eksporto rinkų paklausa paveikė pramonės rinkos rezultatus“, – teigė I. Genytė-Pikčienė. 

„Natūralu, kad Lietuvai, kaip mažai ir itin atvirai ekonomikai, šitas sektorius yra vienas pamatinių ir vienas kertinių“, – pridūrė ji.  

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis sako, kad Lietuva pernai išsaugojo stabilumą.

„Lietuva išsaugojo ekonominį, socialinį stabilumą tokioje sudėtingoje situacijoje, turėdami vieną aukščiausių infliacijos lygių, kuris ne tik slopina vartojimą, bet ir verslininkų galimybes“, – spaudos konferencijoje sakė B. Gruževskis.

„Visur galima matyti atsparumą, pirmiausia, pramonės. Nežiūrint infliacijos, vėluojančių Vyriausybės sprendimų, trūkumų, kurie pasireiškia per energetinių išteklių ir kainų augimą. Šiandien pramonė generuoja darbo vietas, tai erdvė, kuri generuoja regioninį vystymąsi. (...)  Išliko stabilumas, matyčiau labai geras tendencijas“, – pridūrė jis.

V. Juzikis: infliacija ir žemi vartotojų lūkesčiai užgožia optimizmą rinkose

Optimizmą rinkose slopina aukšta infliacija ir žemas vartotojų pasitikėjimas, sako SEB banko valdybos narys ir verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak Viliaus Juzikio, infliacija vis dar gerokai viršija pagrindinių finansų institucijų tikslus, o vartojimo pasitikėjimo indeksas – mažesnis nei prieš 2008-ųjų krizę.

„Infliacijos lygis vis dar itin aukštame lygyje ir labai toli nuo siektinų FED (Federalinė rezervų sistema, JAV centrinis bankas – BNS) ar ECB (Europos Centrinis Bankas – BNS) nusistatytų tikslų. Vartojimo pasitikėjimo indeksai yra itin žemuose lygiuose, net šiame šimtmetyje jie siekia žemiausius lygius, yra žemiau negu net per 2008-ųjų finansinę krizę“, – antradienį banko konferencijoje „Ar šiemet Lietuvos ekonomikai pavyks irtis prieš srovę?“ teigė V. Juzikis.

Jo teigimu, šie rodikliai užgožia praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje rinkose pastebėtus teigiamus ženklus – obligacijų kainų pokyčius ar susitraukusią kredito maržos riziką.

„Gruodžio pabaiga ir sausio pradžia įpylė daug optimizmo į investuotojų lūkesčius. Matėme – obligacijų kainos gerokai atšoko, kredito rizikos maržos susitraukė iki tikrai žemo lygio ir tas optimizmas atrodė įsivyraujantis rinkose“, – sakė V. Juzikis.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinė metinė infliacija sausį Lietuvoje siekė 18,4 proc., o vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 4 ir per mėnesį padidėjo 4 procentiniais punktais.