„Problema turbūt yra tai, kad sunku tai vadinti nacionaliniu susitarimu, nes tai vienos Vyriausybės pasirašytas įsipareigojimas ar susitarimas, o ne visų ar bent kelių politinių partijų. Vyriausybė yra ne visagalė, įstatymų priimti negali, o po rinkimų gali visai kitaip atrodyti vizija ir susitarimai“, - BNS sakė N. Mačiulis.

Jo nuomone, nacionalinis susitarimas būtų efektyvesnis, jeigu jam pritartų bent kelios įtakingos politinės partijos.

„Ten yra nemažai įvardintų teigiamų krypčių, o kai kuriais atvejais ir įvardintos priemonės, bet natūraliai atsiranda skepticizmas, nes praeityje matėme ne vieną nacionalinį susitarimą ar ne vieną neblogą Vyriausybės programą, kur buvo įvardintos panašios geros kryptys ir prioritetai. Bet viena pagrindinių problemų, kad Lietuvoje nėra politinio tęstinumo“, - teigė N. Mačiulis.

Jo nuomone, nepaisant trūkstamo politinio palaikymo, Vyriausybė vis tiek stengsis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

„Aš neabejoju, kad ši Vyriausybė stengsi įgyvendinti tai, kas parašyta šiame nacionaliniame susitarime, bet ši Vyriausybė nėra visagalė, ji negali priimti įstatymų, jai reikia paramos Seime ir ši Vyriausybė nėra amžina. Po kelių metų turėsime naują Vyriausybę, kuri nebūtinai turės tokią viziją. Bet kuriuo atveju tai yra geriau negu nieko, nes tai yra atspirties taškas, į kurį žiūrėdami mes galime reikalauti ir iš darbdavių, ir iš Vyriausybės atstovų kažko“, - tvirtino N. Mačiulis.

Pirmadienį pasirašytas trišalis susitarimas numato ateityje didinti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvines sutartis. Dėl algų kėlimo žadama susitarti atskirai.

Iki kitų metų pabaigos žadama parengti šakos ar teritorines kolektyvines sutartis, kur veikia darbdavių organizacijos ir profsąjungos, o 2019 metais bus pradėtos derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.

Kitų metų pirmąjį pusmetį Seimui ketinama pateikti įstatymų projektus, kad viešuosiuose pirkimuose būtų atsižvelgiama ir į įmonių mokamą atlyginimą.

Nacionalinio susitarimo įgyvendinimas abejotinas?

Vyriausybės pastangos tartis su socialiniais partneriais ir derinti skirtingus interesus yra sveikintinos, tačiau pirmadienį pasirašyto nacionalinio susitarimo įgyvendinimas abejotinas, nes gali nesulaukti paramos tarp kitų politinių jėgų, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis.

„Tai nėra konkretus įpareigojantis dokumentas ir tai nėra politinių partijų susitarimas, kitaip nei ankstesni susitarimai dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ar finansavimo krašto apsaugai didinimo. Todėl nėra tikėtina, kad tai bus labai veiksmingas susitarimas įgyvendinimo prasme. Nes opozicija toliau oponuos Seime Vyriausybės politikos įgyvendinimui remdamiesi savo dokumentais - konservatoriai savo „Planu Lietuvai“, socialdemokratai savo Manifestu ir taip toliau“, - BNS pirmadienį sakė V. Nakrošis.

Nacionalinis susitarimas, kurio idėja gimė vasarą svarstant Darbo kodeksą, pasirašytas tada, kai valdančioji koalicija neteko Socialdemokratų partijos paramos. Šiame kontekste, V. Nakrošiaus manymu, pasirašytas susitarimas su verslo ir profsąjungų atstovais aktualus, nes „teikia Vyriausybei papildomą paramą iš socialinių partnerių“.

„Vyriausybė tarp parlamentinių frakcijų turės silpnesnę paramą, bet susitarimas su socialiniais partneriais stiprina Vyriausybės pozicijas ir taip pat leidžia pasiekti balansą tarp skirtingų šalių interesų. Nes visos šalys kažką gauna. Profesinės sąjungos gauna pažadą padidinti algas, verslas patenkintas tuo, kad galimai bus mažinami mokesčiai, nors tai atskiro susitarimo dalykas pagal tą dokumentą, o Vyriausybė turi toliau palaikymą savo reformoms ir kitų Vyriausybės įsipareigojimų įgyvendinimui. Todėl šia prasme vertinu teigiamai, nepriklausomai nu to, kad turbūt įgyvendinimas nebus laibai veiksmingas, kaip ir anksčiau būdavo Lietuvoje su panašiais dokumentais, išskyrus tuos politinių partijų susitarimus dėl ES ir gynybos finansavimo“, - svarstė VU TSPMI docentas.

Klausiamas, kiek patikimas susitarimo partneris gali būti Vyriausybė, neturinti vienareikšmės daugumos Seime, V. Nakrošis teigė, jog visos šalys supranta, kad alternatyvų dabartinei jėgų sanklodai parlamente greičiausia nėra.

„Kol kas Vyriausybė pakankamai patikimas partneris susitarimuose, kadangi nepaisant valdančiosios daugumos pasikeitimo ir tam tikro sumažėjimo, nestabilumo ar netikrumo. Vis dėlto sunku įsivaizduoti kažkokią kitą valdančiąją daugumą. Nes tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai apsisprendę būti opozicijoje, todėl kitiems socialiniams partneriams nėra akivaizdi kažkokia kita dauguma Seime“, - kalbėjo V. Nakrošis.

Anot jo, visos šalys taip pat turėtų suprasti, jog struktūrinių reformų palaikymas Seime labiau priklauso nuo parlamentinių frakcijų pozicijos, o ne nuo tokių susitarimų teksto.

Viešosios politikos eksperto teigimu, dažnai rengiant tokius susitarimus prisimenamas Airijos pavyzdys, kur nacionaliniais susitarimai pradėti rengti ir įgyvendinti dar 1987 metais bei reikšmingai prisidėjo prie tuometinio šalies suklestėjimo.

„Tačiau jie turi kitokią rinkimų sistemą, rinkimus laimėjusi partija sudarydavo Vyriausybę, mūsų koalicinės vyriausybės turi mažiau galimybių įgyvendinti tokiems įsipareigojimams, tai dar vienas toks skirtumas nuo Airijos konteksto, kuris vėl leidžia tikėtis mažiau galimybių tokiems susitarimams įgyvendinti Lietuvoje“, - teigia V. Nakrošis.