Apie naftos kainų šuolį „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pasakojo Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas.
– Ką rodo brangstanti nafta?
– Verslas valstybėje gali veikti tuomet, kai galima planuoti ir tai daryti kuo ilgesniame laikotarpyje. Deja, pastarieji penkeri metai mums neleidžia turėti tokių gana stabilių planavimo aplinkybių, todėl atsakyti į jūsų klausimą yra labai sudėtinga.
Tam tikra prasme, žiūrint į pono Donaldo Trumpo veiksmus, atrodo, kad jis veikia kaip socialinių tinklų žvaigždė, kadangi kiekvienais metais nori „išmesti bombą“ – sujudinti pasaulinę ekonomiką.
Praėjusiais metais buvo daug kalbų apie tarifus, rinkos kilo ir krito, o šiais metais įvyko karinė akcija Irane. Tai vėl buvo didelis smūgis pasaulio ekonomikai, nes sujudėjo naftos rinka. Tai taip pat yra labai didelių verslų galios laukai.
– Kas uždirba ir kas pralaimi šioje situacijoje?
– Manau, kad Rusija yra po padidinamuoju stiklu esanti šalis, tačiau ji nėra vienintelė prekybos partnerė šiame žaidime.
Visi kiti, kurie parduoda, tam tikra prasme laimi. Ar atsiranda kas perka, ir ar tie, kurie perka yra patenkinti – čia jau kita medalio pusė. Manau, kad tai yra ekonominės ir geopolitinės galios žaidimai, kuriuose laimi stipresnieji.
Lietuva šiame kontekste turi būti pakankamai lanksti, tvirta ir turėti savo kelią. Turime tiesiog prisitaikyti. Ar mes galėsime šiame žaidime turėti savo trigrašį? Manau, kad ne. Pasaulinėms kainoms tikrai negalėsime turėti įtakos. Taip, mums reikia būti prie to bendro stalo su tarptautiniais partneriais, kad jaustume ritmą ir pulsą, tačiau dienos pabaigoje vis tiek liekame su savimi ir turime patys rasti sprendimų savo šalies ekonomikai bei gyventojų gerovei gerinti.
Mums reikia būti prie to bendro stalo su tarptautiniais partneriais, kad jaustume ritmą ir pulsą, tačiau dienos pabaigoje vis tiek liekame su savimi ir turime patys rasti sprendimų savo šalies ekonomikai bei gyventojų gerovei gerinti.
– Koks ryšys tarp naftos kainų ir infliacijos? Kiek tas ryšys pasireiškia?
– Lietuvoje infliacija – karšta tema. Tačiau kas jai turi įtakos ir kaip ji paveikia mūsų šiandienos ar rytojaus sprendimus, reikėtų labai gilios diskusijos. Būtų smagu, kad ir politikai, tie, kurie priima sprendimus, toje diskusijoje dalyvautų ir įsidėtų į savo minčių kraitelį tam tikrus aspektus.
Kalbant apie žaliavinės „Brent“ naftos kainą, jos dedamąsias ir Lietuvos mėnesinę infliaciją, iš tiesų yra įdomių dalykų, tačiau kažkokio fantastiško ir labai stipraus ryšio iš karto nematome.
Kuo tai galima paaiškinti? Infliaciją galima matuoti įvairiais būdais ir, priklausomai nuo to, kokį laikotarpį pasirinksime, infliacijos skaičiaus dedamoji šiek tiek skirsis.
Tačiau jei fiksuotume infliaciją nuo 2015 m., kai įsivedėme eurą, iki dabar, vidutinė infliacija per šį laikotarpį buvo apie 4,3 proc. Buvo šiokių tokių infliacijos šuolių, susijusių su naftos kainos pakilimu.
Vis dėlto, jei į šį laikotarpį žiūrėtume techniškai, naftos kainų ir infliacijos ryšys turi teigiamą koreliaciją. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vienam dydžiui didėjant, pavyzdžiui, naftos kainai, infliacija Lietuvoje taip pat auga.
Ar šis ryšys yra labai stiprus? Jis stiprėja, jei turime laiko atidėjimą iki dvylikos mėnesių. Tai reiškia, kad infliacija didėja ilgėjant laikotarpiui. Kitaip tariant, verslas ir kiti rinkos dalyviai įsivertina rizikas, o galimas naftos kainos šuolis, kuris lemia energetinių išteklių brangimą, yra įskaičiuojamas į vėlesnius etapus, susijusius su verslo planavimu.
– Ar reikia suprasti, kad šis karinis konfliktas turės užsitęsusį poveikį?
– Jeigu degalinėse kuro kaina padidėja po dviejų ar trijų dienų, tai nereiškia, kad mūsų pieno ar duonos produktų kaina taip pat padidės artimiausiu metu. Įmonės skaičiuoja, kiek joms kainuoja ištekliai, ir tada viskas turi grandininį efektą.
To pasekmė – auganti infliacija. Būčiau laimingas, jei mūsų infliacijos rodiklis šiemet nesiektų keturių procentų.
Būčiau laimingas, jei mūsų infliacijos rodiklis šiemet nesiektų keturių procentų.
– Kodėl, kai naftos kaina pradeda kristi, to taip greitai nepamatome degalinėse?
– Tai susiję su grėsmėmis, galimybėmis ir godumu. Šioje situacijoje reikia suprasti, kad verslas nori uždirbti, o uždarbis ateina tada, kai naudojamasi rinkoje atsiradusiomis galimybėmis.
Vėliau atsiranda būtinybė tą kainą palaikyti, nes jei atsargų yra užsipirkta už tam tikrą kainą, kas norės pardavinėti už mažesnę kainą arba net su mažesne marža?
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai