Ilgą laiką gana įtariai į klasterius žvelgusios Lietuvos įmonės pastaruoju metu atranda bendro veikimo naudą ir konkuruoti tarptautinėse rinkose bando surėmusios pečius. Klasterių steigimą skatina ir ES parama, vis dėlto pagrindinis įmonių vienijimosi motyvas – galimybė kartu nuveikti daugiau nei pavieniui.

Juntamas proveržis

Kūrybinių industrijų klasteris "Redirected", natūralaus mineralinio vandens klasteris, informacinių technologijų medicinoje klasteris, automobilių gamintojų klasteris. Tai – tik keli nauji įmonių susivienijimai, atsiradę vien per pastarąjį pusmetį.

Žinių ekonomikos forumo ekspertai skaičiuoja, kad mūsų šalyje šiuo metu yra apie 60 veikiančių klasterių ir jų užuomazgų. Dar prieš porą metų skaičiai buvo kur kas kuklesni. Tiesa, klasterių plėtra besirūpinančios viešosios įstaigos "Versli Lietuva" vertinimai kiek santūresni.

"Užuomazgų yra daug, bet, mūsų skaičiavimais, tikrai veikiančių ir jau įsibėgėjusių klasterių Lietuvoje yra apie trisdešimt", – dienraščiui sakė "Verslios Lietuvos" klasterių plėtros koordinatorius Darius Lasionis.

Vis dėlto ir trys dešimtys įmonių susivienijimų nėra mažai, turint omenyje, kad iš esmės aktyviau klasteriai pradėti steigti tik šiais metais.

"Taip, iš tiesų galima sakyti, kad pastaruoju metu pastebimas tam tikras klasterių steigimo bumas. Iš dalies tai lėmė ir šiemet veikusi specialiai klasteriams skirta ES paramos priemonė. Bet tik iš dalies, nes įmonių, kurios pateikė paraiškas gauti finansavimą, yra mažiau, nei steigiama pačių klasterių. Tai vyksta dėl elementaraus naudos kriterijaus. Mūsų šalies bendrovės tiesiog atranda klasterių naudą ir ima suvokti, kad bendromis jėgomis gali nuveikti daugiau ir atrasti naujų eksporto kelių", – kalbėjo D.Lasionis.

Ambicijų netrūksta

"Verslios Lietuvos" duomenimis, daugiausia klasterių kuriasi paslaugų sektoriuje, kuriame tokių darinių skaičius yra daug didesnis nei pramonės sektoriuose, ypač daug klasterinių junginių inicijuojama paslaugų, kliento fizines ar protines savybes keičiančių (ypač sveikatinimo ir kultūrinių industrijų srityse) bei informacinių paslaugų sektoriuje. Apdirbamosios pramonės sektoriuose daugiausia klasterinių darinių kuriasi chemijos pramonės ir maisto bei gėrimų pramonės sektoriuose. Mažiausiai klasterių yra tekstilės, medienos ir baldų pramonės sektoriuje.

Klasteriai Lietuvoje kuriasi ekonomiškai stipriausiuose miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Alytuje), kur didžiausia veikiančių ūkio subjektų koncentracija ir užimtų gyventojų skaičius. Tačiau Lietuvos regionuose taip pat galima aptikti tam tikrų mikroklasterių užuomazgų, kai kurie regionai turi savo aiškią specifiką (Biržai, Druskininkai, Kėdainiai, Mažeikiai, Ignalina ir kt.).
Kaip pasakojo D.Lasionis, ypatingomis sėkmės istorijomis lietuvių klasteriai pasigirti kol kas negali: "Kokių nors milžiniškų pasiekimų dar nėra. Bet reikia suprasti, kad klasterizacija mūsų šalyje yra dar labai jaunas procesas, todėl ir reikalavimai turi būti atitinkami."

"Kamieninių ląstelių, lazerių, medicinos turizmo, labai įdomus Biržų turizmo – tai klasteriai, kurie, mano subjektyvia nuomone, turi daugiausia potencialo, – vardijo "Verslios Lietuvos" atstovas. – Tačiau yra ir naujų labai ambicingų įmonių susivienijimų."

Atsiranda, kuo pasigirti

Kas pastaruoju metu skatina Lietuvos įmones vienytis? Pirmiausia, didesnės galimybės konkuruoti eksporto rinkose. Juk viena, kai potencialiems partneriams sakai, kad tavo įmonės apyvartą sudaro pora milijonų litų, o dirba dešimt žmonių, ir visai kas kita – kad priklausai įmonių grupei, kurios apyvarta sudaro dešimtis ar net šimtus milijonų litų. Antruoju atveju į tave žvelgiama visai kitaip, esi vertinamas kur kas palankiau, keli didesnį pasitikėjimą.

Be to, klasteriai pritraukia naujų technologijų, kvalifikuotų darbuotojų ir investicijų į mokslinius tyrimus. Vis svarbesne sėkmės sąlyga konkurencingumui tampa įmonių grupių bendradarbiavimas, kuris leidžia sumažinti išlaidas įsigyjant žinių ar technologijų, sukuria daugiau galimybių mokytis, leidžia paskirstyti riziką ir mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos išlaidas, skatina lankstumą, taip pat padeda sumažinti naujų produktų ar procesų įvedimo į rinką laiką.

Svarbiausia eksportas

Nors ekspertai vardija daug teigiamų klasterių savybių, jėgas vienijančioms Lietuvos įmonėms vis dėlto svarbiausias galimybė didinti eksporto apimtį. Tai suprasti nesunku – Lietuvos rinka nedidelė, tad joje galima gana sėkmingai veikti ir pavieniui. Tačiau susiruošus užkariauti užsienio labiau apsimoka, kad konkurentai namuose taptų draugais.

Birželį veiklą pradėjusio informacinių technologijų medicinoje klasterio įmonės taip pat neslepia ambicijų patekti į stambių užsienio užsakovų akiratį.

"Susibūrimas į klasterį suteikia galimybę nedidelėms įmonėms glaudžiau bendradarbiauti atliekant mokslinių tyrimų ir rinkodaros veiklas, kuriant inovatyvius kompleksinius produktus, keičiantis gerąja patirtimi. Pasitelkus visų įmonių pajėgumus, bus galima vykdyti didesnės apimties nacionalinius ir tarptautinius projektus, didinti eksportą. Planuojame užimti konkurencingas pozicijas tarptautinėje rinkoje", – sakė klasterio narės Informacinių technologijų medicinoje asociacijos prezidentas Vytautas Baublys.

Anot jo, kompleksinės programinės medicinos įrangos kūrimas yra nauja ir perspektyvi sritis visame pasaulyje. Vis dažniau sveikatos priežiūros institucijos diegia informacinių technologijų sprendimus siekdamos užtikrinti efektyvų darbą, sveikatos paslaugų prieinamumą ir geresnę kokybę. Medicinos srities informacija apima labai daug – nuo paprasčiausios informacijos apie sveikatos paslaugas, sveikatingumą iki šiuolaikinės medicinos įrangos valdymo, klinikinių sprendimų, telemedicinos ir pan. Šiuo metu informacinės sistemos padeda optimizuoti procesus didelėse ligoninėse, išlaisvinti gydytojus nuo kasdienio popierių pildymo, paslaugos tampa patrauklesnės vartotojams.

Planuojama, kad, sujungus klasteryje dalyvaujančių bendrovių kūrybinį potencialą, rinkoje bus pateikta nauja inovatyvi paslauga, kurios pagrindinis išskirtinumas – visapusiškumas, nes klasterio nariai aprėps plačią ligoninės, klinikos ar kitos medicinos įstaigos poreikių gamą.

Kartu stipresni

Į klasterį gegužę susibūrę Lietuvos automobilių dalių gamintojai taip pat pabrėžia, kad bent jų srityje mažos mūsų šalies įmonės neturi didelių galimybių pavieniui prasibrauti į užsienio rinkas. Juolab kad pagrindiniai produkcijos užsakovai pastaruoju metu linkę mažinti tiekėjų skaičių ir rinktis stambiausius bei patikimiausius.

Šiemet įsteigtas Baltijos automobilių detalių klasteris vienija 13 verslo įmonių ir dvi mokymo įstaigas – Kauno technologijos universitetą ir Kauno mechanikos mokyklą.

"Bendraujame su didžiulėmis korporacijomis, kurios pastaruoju metu pasaulyje jungiasi, stambėja ir mažina tiekėjų skaičių. Automobilių detales gaminančios Lietuvos bendrovės yra mažos – 10 mln. litų ar geriausiu atveju 100 mln. litų metinė apyvarta tarptautinėje šios pramonės arenoje yra labai maži pinigai. Todėl pavieniui mūsų gamintojams beveik neįmanoma prasibrauti į tiekėjų gretas", – sakė bendrovės "Arginta Engineering" verslo plėtros direktorius ir klasterio valdybos pirmininkas Tomas Jaskelevičius.

Pasak jo, minėtą įmonių dydžio problemą praktiškai išsprendė klasterio įkūrimas. Bendra klasterio narių metinė apyvarta pernai siekė 203 mln. eurų (700 mln. litų), darbuotojų skaičius buvo apie 2 tūkst.

"Verslios Lietuvos" klasterių plėtros koordinatorius D.Lasionis taip pat neabejojo, kad automobilių dalių gamintojų sprendimas steigti klasterį buvo protingas žingsnis.

"Dalis bendrovių dirba tik su Rusijos rinka, kitos – tik su Vakarais. Dalis šiam klasteriui priklausančių įmonių konkuruoja – gamina panašias detales. Tačiau klasteris įgauna didelį ekonominį svorį ir įmonės supranta, kad jam priklausydamos turi daug daugiau galimybių gauti užsakymų iš didelių užsienio užsakovų", – svarstė jis.

Draugauti nori ne visi

Kalbėdami apie klasterius specialistai įžvelgia naudą ne tik juose dalyvaujančioms įmonėms, bet ir tiesioginę jų įtaką bendram šalies konkurencingumui.

Daug metų veikiančių klasterių patirtis liudija, kad tokio pobūdžio susivienijimai labai reikalingi smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms. Tuomet jos gali tapti vienijančia jėga ir daryti įtaką atskiruose regionuose, turėti tam tikrą balsą sprendžiant įvairius regioninės plėtros ir verslo klausimus.

"Štai Italijos kėdžių klasteryje pagaminama apie 70 proc. visų Italijos kėdžių. Jis yra didžiausias pasaulyje kėdžių eksportuotojas", – yra sakęs Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Arūnas Karlonas.

Tiesa, mūsų šalyje vis dar yra nemažai verslininkų, kurie nesupranta klasterio pranašumų ir į kitas įmones nesugeba pažvelgti kaip į potencialias partneres.

Pavyzdžiui, bendrovės "Banking Cluster Lt" direktorius Mindaugas Leonavičius tinklalapiui esparama.lt yra pasakojęs, su kokiais sunkumais susidūrė klasterio steigimo pradžioje.

"Iš pradžių norą jungtis pareiškė daugiau bendrovių, bet susidūrėme su lietuvišku verslo mentalitetu. Stabdyti iniciatyvą pradėjo kai kurie įmonių savininkai dėl asmeninių ambicijų ir praeities šešėlių. Paaiškėjo, kad tas nedraugauja su tuo, o štai tas su anuo turėjo reikalų 1990-aisiais", – pasakojo jis.

Galiausiai, pasak jo, prie klasterio idėjos daugiausia liko mažų įmonių vadovai, jaunesnės kartos verslininkai.

Kas yra klasteris?

Harvardo universiteto profesorius Michaelas Porteris pateikia tokią labiausiai paplitusią klasterio apibrėžtį: "Klasteris – tai geografinė tarpusavyje susietų įmonių, specializuotų tiekėjų, paslaugų teikėjų, susietų pramonės šakų įmonių ir tam tikros krypties asocijuotų institucijų (prekybinių, gamybinių asociacijų, universitetų, mokymo įstaigų), kurios konkuruoja, bet taip pat bendradarbiauja, koncentracija."
Klasikiniame klasteryje susipina įvairių sektorių įmonės, kurių veikla sutelkta į konkrečias vertės grandines.

Sritys, į kurias klasterio dalyviai nukreipia savo veiklą:

* informacija ir komunikacija,
* bendradarbiavimas,
* mokymai ir kvalifikacijos kėlimas,
* inovacijos ir technologijos,
* bendra rinkodara,
* tarptautinė plėtra, partnerystė su kitais klasteriais,
* lobizmas.
Šaltinis: "Versli Lietuva"

Jungimosi į klasterius nauda:

veiklos sinergija;
bendro tiekimo galimybės;
lengviau ir pigiau gauti specializuotą informaciją;
lengviau išeiti į kitas rinkas: bendra rinkodara ir pardavimas;
galimybė vykdyti didelius užsakymus, dalyvauti pirkimo konkursuose;
geresnės sąlygos inovacijoms;
konkurencija vidaus ir tarptautinėse rinkose – klasterio įmonės pasižymi didesniu konkurencingumu;
kvalifikuota darbo jėga (specialistų rengimo ir kvalifikacijos didinimo institucijos kur kas labiau suinteresuotos bendradarbiauti su verslo įmonių grupe, įsiklausyti į kolektyvinius įmonių poreikius ir pageidavimus);
klasteriai reikalingiausi vidutinėms ir smulkiosioms verslo įmonėms, kad jos turėtų sąlygas konkuruoti tuo, ką sugeba daryti geriausiai.
Šaltinis: "Versli Lietuva"