- LRT radijo laida „Namai namučiai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma žmonių, rinkdamiesi buitinę techniką, tebekreikia didelį dėmesį į kilmės šalį, nors Lietuvoje ar Vokietijoje pagaminta technika iš tiesų nebūtinai yra geresnė už pagamintą Kinijoje, LRT RADIJUI sako Technologijų rinkos tyrimų bendrovės atstovas Eduardas Grybovas.
Pasak įmonės „Elektrolux“ prekybos atstovo Petro Gentvilio, vyrauja daugybė kitų mitų, pavyzdžiui, kad šiais laikais buitinė technika užprogramuota veikti tik tol, kol taikoma garantija.
Pamėgo išmanesnius prietaisus
Nors ne tiek daug, kiek tikėtasi, žmonės perka naują buitinę techniką ir pinigų jai negaili, LRT RADIJUI sako įmonės P. Gentvilis.
E. Grybovas priduria, kad pastaruoju metu buitinė technika tikrai nebrangsta, todėl didesnių išleidžiamų sumų negalima būtų sieti su didėjančiomis kainomis.
„Kalbant apie elektroninę ir buitinę techniką, kainų didėjimas nėra būdingas, nes technologijos kiekvienais metais pinga. Tiesiog Lietuva, Lietuvos rinka tapo normalia rinka, kurioje kiekvienas namų ūkis turi tiek šaldytuvą, tiek televizorių“, – sako E. Grybovas.
Gamintojas atkreipia dėmesį į kokybės standartus, į tai, kokie kriterijai jam svarbiausi.
Pasak P. Gentvilio, pirkėjai pradeda vertinti naujas technologijas. Tai įrodo pirkėjų pasirinkimas. Vis daugiau žmonių renkasi skalbimo mašinas su garų funkcija, šaldytuvus, taupančius elektros energiją ir turinčius įvairių funkcijų, orkaites, kuriose galima patiekalus kepti garuose.
„Anksčiau žmonės rinkdavosi paprastesnes orkaites, naudodavo kelias pagrindines funkcijas, pavyzdžiui, vadinamąjį statinį kaitinimą (kai kaitinama iš viršaus ir apačios). Dabar jau pirkėjai renkasi orkaites, kurios turi daugiau funkcijų, pavyzdžiui, orkaitė su papildomomis garų funkcijomis – galima kartu kepti garuose ar karštį derinti su garais“, – pastebi P. Gentvilis.
Mažesnės energijos sąnaudos
Ekspertai pastebi, kad dauguma gamintojų dabar stengiasi labiausiai patobulinti vieną sritį – sunaudojamos elektros energijos kiekį. Paprastai technologijas stengiamasi patobulinti taip, kad būtų pasiekiamas tas pats rezultatas su mažesnėmis energijos sąnaudomis.
Vienas geriausių pavyzdžių – dulkių siurbliai. Seniau juos žmonės rinkdavosi pagal galingumą, tačiau dabar derėtų atkreipti dėmesį į visai kitus kriterijus.
„Rinką ištiko lengvas šokas, kai 2014 m. rugsėjo mėnesį galingieji siurbliai, kurių galingumas buvo 2000 W ar didesnis, pradėjo dingti iš parduotuvių. Atsirado papildomi energetiniai lipdukai, buvo nurodomos valymo klasės. Didžiausias siurblio galingumas galėjo būti iki 1600 W, bet palaipsniui pirkėjai priprato prie šio kriterijaus ir, renkantis siurblį, pradėjo atkreipti dėmesį į tuos lipdukus“, – sako P. Gentvilis.
Jis pataria – jei namuose turite daug kilimų, derėtų rinktis aukštesnės valymo klasės siurblį. Jeigu kilimų namuose vis dėlto neturite, reikėtų rinktis siurblį, kurio valymo klasė aukštesnė, siurbiant ant kitų dangų.
„Galbūt tas pats siurblys tinkamas ir vienai, ir kitai dangai, bet paprasčiausiai jis pasiekia kitokį efektyvumą. Tiesiog daroma taip, kad pirkėjas lengviau susigaudytų, todėl reikia kreipti dėmesį į tuos energetinius lipdukus, valymo klases ir siurblio funkcionalumą, kad būtų patogiau. Nebūtina turėti dviejų siurblių (juokiasi)“, – sako P. Gentvilis.
Kiniškas geresnis už vokišką?
Nepaisant besikeičiančių įpročių, mūsų pirkėjams vis dar išlieka vienodai svarbi kilmės šalis, tvirtina E. Grybovas. Jo teigimu, dauguma žmonių vis dar kaip geresnius iškelia Lietuvos ir Vokietijos gamintojus, o buitinę techniką, pagamintą Kinijoje ar kitose Azijos šalyse, laiko prastesne.
„Kokybės skirtumai kasmet mažėja. Pavyzdžiui, tokie gamintojai, kaip „Huawei“, statomi į vieną eilę su korėjiečių, amerikiečių ar Europos gamintojais“, – atkreipia dėmesį E. Grybovas.
P. Gentvilis akcentuoja, kad dauguma didžiųjų buitinės technikos gamintojų jau turi gamyklas įvairiose pasaulio šalyse, todėl to paties gamintojo prietaisas gali būti pagamintas Kinijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje ar kur kitur.
„Gamintojas atkreipia dėmesį į kokybės standartus, į tai, kokie kriterijai jam svarbiausi. Man pačiam teko būti Lenkijos gamykloje, kurioje įdiegtos naujausios technologijos – preciziškus, tikslius darbus atlieka robotai. To galbūt nepamatysime vokiečių gamykloje, todėl nesakyčiau, kad kiniškas produktas bus blogesnis nei pagamintas Vokietijoje“, – pabrėžia P. Gentvilis.
Labiausiai apipinti mitais
Pasak specialistų, dar vienas mitas – prietaisai užprogramuoti veikti tik tam tikrą laiką, kol galioja garantija. „Ne pirmą kartą tenka girdėti šį klausimą. Iš tikrųjų nemanau, kad taip yra. Vartotojams patarčiau skaityti instrukcijas ir atkreipti dėmesį į buitinės technikos priežiūrą“, – siūlo P. Gentvilis.
Jis pateikia pavyzdį – šaldytuvus reikėtų statyti ar įmontuoti taip, kad prietaisas vėdintųsi, nes kitaip šaldytuvas nuolat veiks aukštesniu režimu ir gali sulūžti kompresorius. Anot specialisto, skalbimo mašinas reikėtų reguliariai nukalkinti, nes vanduo Lietuvoje kietas. Jei kalkės iš skalbimo mašinos nebus pašalintos, tai turės įtakos kaitinimo elementui.
„Jeigu buitinę techniką prižiūrėsime taip, kaip nurodyta instrukcijose, tai, manau, ji tarnaus ilgą laiką. Tai, kad buitinė technika užprogramuota veikti dvejus metus, tikrai tėra mitas“, – apibendrina P. Gentvilis.
Ekspertai tvirtina, kad dauguma mitų apie buitinę techniką mus pasiekia iš senesnių laikų. Anot pašnekovų, kai kurie žmonės tebėra įsitikinę, kad seniau buitinė technika buvo gaminama iš geresnių medžiagų. Taip pat nemažai žmonių vis dar mano, kad turėti indaplovę ar skalbinių džiovyklę – nepasimoka.
„Vis dažniau žmonės atranda, kad turėti indaplovę patogu, sunaudojama mažiau vandens. Galų gale, vis mažiau, ypač jaunos šeimos, nori praleisti dirbdamos. Kitas dalykas, kurį lietuviai atranda, deja, ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, [...] – skalbinių džiovyklės. Apie jas tebėra nemažai mitų, [...] kurie susiję tiek su kainomis, tiek ir su informacijos stoka“ – akcentuoja E. Grybovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kaina „Nord Pool“ biržoje per savaitę išaugo 4 procentais
Per savaitę elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje padidėjo 4 procentais nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Birželį ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. ...
-
Algų augimas Lietuvoje – sparčiausias, bet realybė liūdna6
Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais...
-
K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau2
Dar vienai kadencijai perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant apie galimus pokyčius ministrų kabinete, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kritikos susilaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina esąs ramus. Pasak jo, santykis...
-
Siūlant didinti pelno mokestį gynybai, bankų asociacija ragina netęsti solidarumo mokesčio
Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojim...
-
Lietuvos bankas siūlo MMA didinti 10 proc. – iki 1016 eurų
Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Da...
-
Moksleiviai vasaros poilsį keičia į darbą: mielai įsitaisytų ir Seime1
Užimtumo tarnyba fiksuoja rekordą – tiek daug jaunuolių, norinčių dirbti per vasaros atostogas, nebuvo seniai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino,...
-
I. Šimonytė: sprendimas dėl biudžeto su ne mažiau nei 3 proc. BVP gynybai – Seimo rankose1
Prezidentui svarstant vetuoti kitų metų biudžetą, jei jame būtų numatyta mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas dėl minėto dydžio lėšų krašto apsaugai yra Sei...
-
Lietuvos turizmas: tikisi apie 400 tūkst. daugiau turistų, bet užsieniečių neramina vienas klausimas4
Vasara – atostogų metas. Kaip lietuviai poilsiaus šiemet ir kiek laukiama užsienio turistų? Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prognozes, Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų ženkliai augti ir priartėti prie ikipan...
-
Premjerė: sprendimui dėl MMA reikia atnaujintų darbo užmokesčio prognozių
Trišalei tarybai antradienį ketinant pradėti diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 16 proc. nuo kitų metų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad norint tiksliau apskaičiuoti būsimą MMA dydį, reikia sulaukti atnaujintų ...