Naujajam sostinės oro uosto išvykimo terminalui tik atvėrus duris, vienas pirmųjų iš jo išskrido aktorius Audrius Bružas.

„Į Šri Lanką skrendu. Nežinau, gal pabraidysiu vandenyje, pavalgysiu ką nors ten, kažką paskaitysiu, pasiilsėsiu“, – kalbėjo jis.

Jam teko garbė vienam pirmųjų išbandyti, kaip teigiama, vieną pažangiausių terminalų pasaulyje.

„Aš džiaugiuosi ir manau, kad nebus net ką kritikuoti“, – sakė A. Bružas.

Nors dalis keleivių vis tik rado, ką pakritikuoti.

„Nematau niekur QR kodų, kas šiandien jau yra standartas. Automatizacijos taip pat mažoka“, – teigė vyras.

Atsirado ir Lietuvoje dar nematytos technologijos, tačiau dar labai nedaug žmonių ryžtasi jas išbandyti.

Galėtume pasirinkti priduoti bagažą pačiam, bet dar nedrįstame.

Keliautojai baiminasi, kad naujosios technologijos neveiks, užstrigs, sugaišins jų laiką.

„Galėtume pasirinkti priduoti bagažą pačiam, bet dar nedrįstame“, – sakė kitas vyras.

Technologijomis pasinaudoti išdrįsusi keliautoja prie savarankiško bagažo įregistravimo terminalo užtruko. Sako, užsienyje patirtis buvo sklandesnė.

„Ten kažkaip pridedi barkodą ir greičiau viskas suveikia, gal čia kažko nepaspaudžiau“, – svarstė moteris.

Kol kas savitarna naudotis galima tik skrendant viena iš keturių avialinijų, greitu metu be jų turėtų atsirasti dar keturios. Tačiau savitarnoje kol kas nėra lietuvių kalbos. Toks avialinijų sprendimas.

Tačiau oro uostas derasi, kad atsirastų ir lietuvių kalba.

Terminalas statytas daugiau nei 1,5 metų, dar pusę metų buvo testuojamas. Antradienį jis buvo oficialiai atidarytas. Į atidarymo ceremoniją atvyko šalies vadovai.

„Kaip efektyviai reikia dirbti, XIX vyriausybė tik pradėjo, o štai terminalas jau stovi“, – juokavo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

Pasveikinti atvyko ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Mes turime naująjį išvykimo terminalą, dabar belieka tokios smulkmenos, kad būtų su kuo skristi ir kur skristi“, – kalbėjo jis.

S. Skvernelis pabrėžė, kad nors naujasis terminalas džiugina, liūdina kitas dalykas – skrydžių trūkumas. Esą Vyriausybė turėtų aktyviau ieškoti būdų, kaip oro vežėjus pritraukti į Lietuvą.

„Ir aš keliauju ir kiekviena kelionė tampa iššūkiu. Su humoru su kitais kolegomis pasibendrauju, kaip jie atvyko į vieną ar kitą tašką. Taip, reikia kuo daugiau skrydžių, patogių skrydžių“, – tikino Seimo pirmininkas.

Užsienio oro bendrovės vis dar nenoriai bendradarbiauja su Lietuva. Premjeras žada jas skatinti. Nors naujų projektų tam neplanuoja, tęs jau pradėtus.

„Kai avialinijos organizuodamos tam tikrus reisus, tam tikra forma gauna valstybės pagalbą per tų skrydžių krypčių reklamą, rinkodaros priemones, turizmo skatinimo priemones ir panašiai. Šitas pasiteisinęs modelis turi būti plėtojamas“, – teigė G. Paluckas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Atnaujinus vieną oro uosto dalį, planuojama, kad keisis ir likusio oro uosto išvaizda. Senoji, dar pirmadienį veikusi išvykimo salė, savo paskirties jau nebeatlieka ir nebeatliks, o per metus erdvės pasikeis neatpažįstamai.

„Joje įsikurs naujos laukimo erdvės, komercinės zonos, kavinės ir restoranai, erdvė atgims iš naujo. Ji keleiviams bus pasiekiama po aviacinio saugumo patikros“, – aiškino Oro uostų vadovas Simonas Bartkus.

Per maždaug keturis metus turėtų būti atnaujintas ir atvykimo terminalas.

„Gavus atitinkamus pasiūlymus iš architektų ir visuomenės, pasižiūrėjus, ką su juo padaryti, jis turėtų būti ne mažiau modernus nei šis“, – kalbėjo susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Atidarytas išvykimo terminalas pajėgus aptarnauti dvigubai daugiau keleivių nei senasis.

Planuojama, kad per valandą čia praeis apie 2,5 tūkst. keleivių.

Iš viso į terminalą investuota 50 mln. eurų.

Čia sumontuota įranga, kuri ateityje leis patikros metu iš bagažo neištraukti skysčių, tačiau kol kas to neleidžia naujas Europos Sąjungos reguliavimas.

Lietuvos oro uostų vadovas tikisi, kad Europos Sąjunga šią prievolę panaikins per artimiausią pusmetį.