Kompensuos anksčiau

Motyvuodamas krize 2010–2011 m. Seimas buvo apkarpęs daugelį senatvės pensijų ir įvairių socialinių išmokų. Sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti tik ketvirtąjį 2014 m. ketvirtį.

Deja, remiantis "Sodros" duomenimis, sumažintų pensijų kompensacijų nesulaukė 167 tūkst. senjorų – jie mirė iki 2014 m. gegužės 22 d., kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų, ir šios išmokos jų paveldėtojams dabar nepriklauso.

Vis dėlto Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas užsiminė, kad kitąmet bus svarstoma ir galimybė kompensacijas išmokėti visų mirusių senjorų artimiesiems, nepriklausomai nuo mirties datos.

"Nereikėtų diskriminuoti žmonių priklausomai nuo to, kada jie paliko šį pasaulį", – pažymėjo Seimo narys.

Anksčiau planuota, kad nurėžtos pensijos bus kompensuojamos 2018 m. kovą, tačiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai – Ramūnas Karbauskis, S.Jakeliūnas ir Rima Baškienė – inicijavo pataisą, pagal kurią išmokos pensininkus pasieks greičiau – 2017 m. kovą.

Tam 2017 m. papildomai reikės apie 41,6 mln. eurų, tačiau atitinkama suma sumažės lėšų poreikis 2018 m.

"Jokios rizikos nei skolos, nei biudžeto deficito limitams dėl pensijų kompensavimo paankstinimo nėra", – pristatydamas pataisas pabrėžė S.Jakeliūnas.

Sveikina idėją

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai įvertino pasiūlymą metais anksčiau baigti mokėti kompensacijas senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams.

"Ta užsilikusi skola yra mūsų ir sąžinės skola prieš mūsų žmones. Krizė jau seniai baigėsi ir ta skola išties liko. Todėl bet koks tempų pagreitėjimas, be abejo, yra sveikintinas, tik svarbu yra finansavimo šaltiniai, kaip jie bus rasti ir pagrįsti. Tačiau noras atsiskaityti su žmonėmis yra svarbus", – pažymėjo D.Grybauskaitė.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 101 Seimo narys, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas kaip pagrindinis paskirtame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitete. Dėl pataisų Seimas balsuos iki Kalėdų.

Lengvatų nepraras

Pasigirdo kalbų, esą dėl išmokamų pensijų kompensacijų senjorai gali prarasti kai kurias lengvatas, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ramina, kad taip tikrai nebus.

Ministerijos teigimu, 2015 m. birželio 23 d. buvo priimtos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kuriomis nustatyta, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, senatvės, invalidumo ir valstybinių pensijų gavėjams išmokamos kompensuojamosios sumos į asmens gautas pajamas neįskaitomos.

Taigi asmenys, kuriems kompensuojamos per krizę sumažintos pensijos, teisės nei į socialinę pašalpą, nei į būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas nepraras.

Peržiūrės tvarką

Naujoji valdžia siunčia žinią ir būsimiems senjorams – anot finansų ministro Viliaus Šapokos, senatvės pensiją antrosios pakopos fonduose kaupiantys gyventojai turi mažai galimybių sukaupti didesnes sumas ateičiai, todėl jiems galbūt vertėtų grįžti į "Sodrą".

"Antra pakopa turi trūkumų – pavyzdžiui, kai prieš keletą metų sistema buvo reformuota ir atsirado galimybė prie kaupimo prisidėti asmeninėmis lėšomis, kartu gaunant ir paskatą iš valstybės biudžeto, dalis žmonių ja nepasinaudojo, pasiliko tik su "Sodros" pervedamais 2 proc., – aiškino V.Šapoka. – Realistiškai žiūrint, šie žmonės, kurie dažniausiai gauna žemas pajamas, turi nedidelę galimybę sukaupti reikšmingesnes sumas, tikėtina, kad kaupimo pabaigoje jie gautų tik vienkartinę išmoką, nors tuo pačiu metu "Sodros" mokama pensija jiems sumažės. Įvertinus šiuos padarinius, svarstytina, ar nevertėtų šiems žmonės iš tikrųjų grįžti į "Sodrą". Tokiu atveju mes turėtume išgrynintą sistemą, palikdami tai, kas savo esme veikia gerai, ir sustiprindami pačią "Sodrą" ta dalimi, kuri šiuo metu antroje pakopoje tikrai yra kaip trūkumas."

Anot jo, naujasis ministrų kabinetas yra numatęs įvertinti antros ir trečios pakopų pensijų fondų veiksmingumą.

"Manau, kad kiekviena pakopa turėtų rasti sau vietą. Pasižiūrėjus į visas pakopas, kiekviena iš jų turi tiek pranašumų, tiek trūkumų", – pridūrė V.Šapoka.

Kaip turėtų būti?

Praėjusią savaitę Seime pristatydamas Vyriausybės programą premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad antros pakopos pensijų fondų dalyviams bus sudarytos galimybės sugrįžti į "Sodrą".

Vyriausybės programoje neatsisakoma "valstiečių" tikslo sukurti naują keturių pakopų pensijų sistemą, tačiau nebekalbama apie antros ir trečios pakopos pensijų fondų sujungimą.

Pagal naują modelį pirmą pakopą sudarytų pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija iš valstybės biudžeto, antrą – "Sodros" einamųjų mokėjimų pensija, sudaryta apskaitos vienetų pagrindu bei automatiškai indeksuojama. Ji priklausytų nuo sumokėtų įmokų, be išmokų ribų.

Trečiai pakopai ketinama priskirti profesinę kaupiamąją pensiją, finansuojamą savanoriškomis darbdavio ir gyventojo įmokomis, kurioms nebūtų taikomi pajamų ir pelno mokesčiai.

Anot programos rengėjų, šiuo metu ši grandis nėra išplėtota, todėl darbdaviai ir darbuotojai bus skatinami naudotis šia galimybe.

Pagaliau ketvirtą pakopą sudarytų privačiai kaupiama pensija, tačiau apie ją konkrečiai nekalbama – nurodoma, kad bus įvertintas dabartinės antros ir trečios pakopos pensijų kaupimo sistemos veiksmingumas ir tobulinimo galimybės.

Birželio pabaigoje Lietuvoje veikė 21 antros pakopos pensijų fondas ir 12 trečios pakopos pensijų fondų, pensiją juose kaupė atitinkamai 1,236 mln. ir 48,95 tūkst. dalyvių – 1,8 proc. ir 3,5 proc. daugiau nei metų pradžioje.

Antros pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė rugsėjo pabaigoje buvo 2,368 mlrd. eurų, trečios pakopos – 70,77 mln. eurų.