– Kodėl prireikė tokios kontrolės nepriklausomiems elektros tiekėjams?

– Manau, čia yra išmoktos pamokos iš konkretaus „Perlo Energijos“ atvejo. Tam tikras pakoregavimas pradinio matymo, pradinės koncepcijos, kadangi tokiu mastu rinkos liberalizavimas yra labai šviežia patirtis. Aišku, tiek ministerija, tiek reguliatorius suprato, kuriose vietose prieš tai siūlyti reikalavimai ir reglamentavimas nebuvo pakankamas. Todėl dabar norisi ištaisyti tą padėtį. Aišku, ir labai stiprus „Perlo Energijos“ skandalas parodė, kad nepakanka į tai pasižiūrėti tiesiog formaliai. Pamoka parodė, kad iš tiesų tie reikalavimai turi būti pakankamai griežti, kadangi kalbame apie paslaugą, be kurios žmonės negali gyventi.

– Na, vyriausybė numato, kad įmonė, norinti tapti elektros energijos tiekėja, privalės neturėti jokių pradelstų skolų. Ir nepavykus tie verslininkai riziką turės prisiimti nuosavais pinigais. Jūsų nuomone, ar tokie barjerai galėtų atbaidyti visus lengvo laimikio medžiotojus šiame versle?

– Galėtų apriboti ir, manau, natūraliai rinkos dalyvių skaičius bus apribotas. Taip atsitiko ir pas mus, kuomet mes matome didžiuosius realiai tiekėjus, kurie tarpusavyje dalinasi rinka. Ir vienas iš jų absoliučiai dominuoja rinkoje. Taip yra ir kitose šalyse. Liberalizavimas kaip veiksmas iki galo gal net ir nepateisino savo pradinės idėjos, kad staiga čia atsiras daug tiekėjų, atsiras didžiulė konkurencija ypač buitinių vartotojų sektoriuje. Didžioji dalis gyventojų lieka su savo buvusiu tiekėju, kaip ir atsitiko pas mus. Šalia to atsiranda dar keletas žaidėjų. Gerai, kad nėra sudaromos sąlygos bet kam pradėti  tą verslą. Pavyzdys – „Perlo Energijos“ atvejis. Kažkas susižavėjo idėja, kad čia gerai užsidirbsime, vėliau pamatė, kad nelabai supranta to verslo ir nenori iki galo prisiimti tos rizikos. To pasekmė – realiai nukentėjo vartotojai, klientai. Bet, manau ateityje mes nematysime tokių atsitiktinių šios rinkos dalyvių.

„Perlo energijos“ skandalas parodė, kad nepakanka į tai pasižiūrėti tiesiog formaliai. 

– Kaip jau sakėte, jeigu buvo palikta spragų ir mes dabar mokomės iš to. Galbūt su elektros rinkos liberalizavimu buvo paskubėta, gal prieš tai reikėjo padaryti daugiau namų darbų?

– Turbūt būtų sunku pasakyti, kad buvo paskubėta, nes Lietuva ir taip viena paskutinių šalių Europoje įgyvendino tai. Turbūt pats principas, kaip tai buvo daryta, ir laikotarpis, kuriuo buvo tai daryta, buvo nedėkingas. Tuo metu stipriai kilo kainos, todėl daug streso buvo gyventojams renkantis, nes jie nėra kvalifikuoti šioje srityje ir jiems nebuvo lengva išsirinkti tiekėją. Buvo pratę gauti paslaugą iš vieno šaltinio, todėl tai sukėlė didžiulę įtampą. Kitas dalykas, kad komunikacija apie tai, kaip bus kompensuojamos augančios kainos, išėjo gana vėlai.  Buvo daug tokios nežinomybės. Jeigu ką galima kvestionuoti, tai turbūt pačią liberalizavimo koncepciją, kuri, kaip sakiau, neduoda ekonominės vertės klientams. Veikiau sukelia šiokį tokį sąmyšį. Lietuva atskirai neturi visų priemonių atsisakyti liberalizavimo, tai yra bendra europinė iniciatyva. Pavyzdžiui, 25 proc. ir dabar jau 15 proc. pakeitimas buvo kažkas, ką valstybė galėjo pati padaryti, o nepadarė. O tai galbūt būtų sumažinę streso lygį. Taigi palikti galimybę neskubėti rinktis šiuo atveju būtų privalumas.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Kaip jūs minėjote, nėra labai daug tų elektros energijos tiekėjų  ir vis pasigirsta tokių pavienių vartotojų skundų, kad papuola į tokias situacijas, kai priskaičiuojami pinigai už elektrą net tada, kai žmogus deklaruoja elektros nevartojimą. Tada elektros energijos tiekėjas aiškina, kad tėra menkas nesklandumas ir atsiprašo už sukeltus nepatogumus. Bet žmogui tai atsiėjo dešimtis skambučių, laiškų rašymus įrodinėjant, kad pinigai iš jo reikalaujami nepagrįstai. Pagaliau, gyventojas gaišo laiką įrodinėdamas savo tiesą. Ar tai  tikrai yra tik menkas nesklandumas ir kas dabartinėje situacijoje turėtų už tai atsakyti?

– Kodėl taip įvyksta, galima suprasti, nes kažkas pradeda naują veiklą. Atsidalina, kaip pavyzdys, atsakomybės, atsiranda tiekėjas, tada vis dar yra tinklo operatorius, ESO, kuris tiek prijungia, tiek atjungia, tiek užtikrina patikimumą. Svarbiausia, kad vartotojui kaip klientui tai yra visiškai naujas dalykas, kurio jis visai ir nenori. Jam daug paprasčiau būtų, kad kaip ir anksčiau viską gautų iš vienų rankų.

Tada tokioje situacijoje atsakomybė tenka valstybei. Pirmiausia tai – už tinkamą reguliavimą, ką dabar, matome, antru etapu ji ir daro. Valstybė kaip reguliatorius bando griežčiau į tai pasižiūrėti, išsigaudyti klaidas, kurios įvyko pradiniame etape. Antra – komunikavimo, paaiškinimo, kaip tą daryti. Na, ir trečia – apsauga tiems, kurie šioje situacijoje yra labiausiai pažeidžiami. Kaip pavyzdys, viena iš priemonių, kurią Lietuva ir panaudojo, buvo atidėti trečią liberalizavimo etapą patiems mažiausiems vartotojams, nes suprato, kad tai bus dar sudėtingiau nei antrame etape. Toks sprendimas buvo išmintingas.  Vėlgi, kai ateis laikas, turės dar kartą pagalvoti, ar verta tą daryti. Gal vis dėlto tai nebūtina.

–  Panašu, kad gyventojams tikrai nebus lengva tai padaryti. Ir pabaigai – elektros kainos nuo vasaros šoko stabiliai mažėjo, kokios jūsų prognozės, kaip elektros kaina keisis vartotojui šią žiemą ir kitąmet?

–   Šią žiemą daug lems oro sąlygos. Tai, kad dabar mes matome mažėjančias kainas, iš dalies yra susiję su tuo, kad ruduo yra gerokai šiltesnis. Kitas dalykas – žmonės apie dešimt  procentų sumažino vartojimą. Turiu omenyje, ne tik gyventojus, bet ir verslus, t. y. visi sumažino. Atitinkamai mažesnė paklausa reiškia mažesnę kainą. Jokiu būdu tai nėra signalas, kad viskas čia gerai ir kainos išliks tokios pačios. Mes tikrai matysime jų šuolius tiek žiemos metu, atėjus šaltesniems orams, tiek ilgalaikėje perspektyvoje.