Nuo rugsėjo pirmosios Baltijos jūroje žvejai jau gali gaudyti menkes, baigiasi badmečiu vadinamas vasaros draudimų laikotarpis.

Žvejai pasiilgo žuvų

Vidurvasario žvejybos draudimo laikotarpis tęsiasi nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31-osios su išimtimis leidžiančiomis liepą ir rugpjūtį po savaitę žvejoti priekrantės žvejams. Vasaros mėnesiai išskirtiniai ir todėl, kad tuomet neršia menkės.

Dėl tos vienos savaitės išimties priekrantės žvejai žvejybos sezoną jau pradėjo. Nuo rugpjūčio 24 dienos 6 val. leista gaudyti žuvis laivais nuo 8 iki 12 metrų ilgio ir visų tipų tinklais iki 12 jūrmylių zonos.

Dėl išimties jie jau galėjo rugpjūčio pabaigoje surengtai žvejų palydų šventei pateikti žviežių žuvų. Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas teigė, kad žvejai jau skambino jam ir tikslinosi, kada galės pradėti žvejoti.

Liepą vienos savaitės išimtis leidžia šviežių žuvų pateikti kasmet rengiamai Jūros šventei. Tačiau dažnai jūros šventė būna be šviežių žuvų arba jų būna mažai. Anot T.Zolubo, vasarą, kai priekrantės vanduo įšyla menkės pasitraukia į gilesnius vandenis. Sugauti jas nėra lengva, todėl žvejai liepos išimtimi beveik nesinaudoja.

Žvejam mėgėjams menkių žvejyba leidžiama ištisus metus. Tačiau vasarą norinčių plaukti žvejoti nėra, nes tikimybė sugauti menkių menka.

Liko daug nesugaudytų žuvų

Atviroje Baltijos jūroje menkiniais 55 mm akies tinklaičiais ir tralais žuvis galima gaudyti nuo rugsėjo 1 dienos.

Gaudyti šprotus ir strimeles galima ir vasarą. Tačiau to daryti neapsimoka. Žuvys yra, kaip žvejai sako „minkštesnės“, gali virsti „koše“, sužalojamos iškraunant iš laivų siurbliais. Vasarinių žuvų nenori priimti ne tik konservų, bet ir žuvies miltų gamintojai.

Šiemet Lietuvos žvejai blogiau nei kitais metais yra panaudoję skirtas žuvų kvotas. Anot T.Zolubo, dar liko apie 70 proc. nepanaudotų menkių kvotų, apie 60 proc. strimelių ir apie 40 proc. šprotų.

Viena iš priežasčių yra tai, kad užuot pradėję žvejoti nuo metų pradžios, žvejai tai galėjo daryti tik maždaug nuo vasario vidurio, nes laiku nebuvo paskirstytos kvotos.

„Pirmieji metų mėnesiai nuo sausio iki gegužės yra palankesni žvejybai, nei paskutinieji nuo rugsėjo iki gruodžio. Paskutiniaisiais žiemos mėnesiais ir pavasarį mažiau būna štormų nei rudenį ar žiemos pradžioje“, - tikino T.Zolubas. Be to rudenį dar būna įšilusi Baltijos jūra ir žuvys yra mažiau aktyvios, menkės po neršto dar ir menkesnės.

Šiemet žvejybos sezoną Baltijos jūroje pradės 54 priekrantės įmonės. Žvejoti atviroje Baltijos jūroje kvotas yra gavusios 18 įmonių. Tačiau realiai jau kelis metus Baltijoje žvejoja 14 įmonių. Keturios nežvejojančios nors veiklos ir nevykdo kvotas gauna, nes anksčiau žvejojo ir turi tokią teisę. Jos nuomoja laivus kartu su kvotomis arba kvotas parduoda.

Žvejai, ruoniai ir paukščiai...

Pastaraisiais metais žuvų sugavimo kvotos nuolat buvo mažinamos, išskyrus strimeles.

Paprastai rugsėjo mėnesį skelbiamos ateinančiųjų metų ES žuvų kvotos. Pagal išankstines prognozes bus mažinami šprotų ir menkių sugavimai.

Dėl šprotų kvotų Lietuvoje tebevyksta žvejų tarpusavio karai. Menkių kvotos šiuo metu nėra tokios aktualios. Šių žuvų kvotų Lietuvos žvejai jau keletą metų neišgaudo.

T.Zolubo teigimu, artimiausiu metu žvejų laukia keletas gerų žinių. Pirmiausiai skirstant 2014-2020 metų ES Žuvininkystės fondo lėšas yra numatyta, kad žvejams bus galima kompensuoti nuostolius dėl ruonių.

Lietuvos gamtos fondas parengė rekomendacijas dėl kompensacijų žvejams už ruonių padarytą žalą. Žuvininkystės departamente rengiama dėl ruonių padarytos žalos paramos skirstymo strategija. Atskiros žvejų įmonės nurodė dėl ruonių sugadintų tinklų kasmet patiriančios po 10-20 tūkst. eurų nuostolių. O nuostoliai dėl sunaikintų žuvų per metus priekrantėje siekia per 100 mln. eurų.

Kita naujiena, kad bus bandoma tikslinti ir mažinti Baltijos jūros priekrantės Talasologinių (paukščių apsaugos) draustinių ribas. Dėl šių draustinių, kurie tęsiasi įvairiose Baltijos jūros priekrantės vietose, smarkiai ribojama žvejyba. Klaipėdos universiteto mokslininkai vykdo tyrimą dėl Talasologinių draustinių. Manoma, kad žvejų įtaka paukščiams nėra tokia didelė, kaip manyta iki šiol. T.Zolubo nuomone, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų tarnautojai turėtų susitarti dėl priekrantės žvejams palankesnių žvejybos sąlygų.