Burbulas negresia

Didmiesčiuose vis aktyvesnėmis tampančios naujų namų statybos bei augančios būstų kainos kursto kalbas apie iš lėto besipučiantį naują kainų burbulą.

Tačiau uostamiestyje stebimos priešingos tendencijos. Čia būstų kainos augo nežymiai, akivaizdžiai nedidėjo ir pasiūla.

„Negalime sakyti, kad pas mus pirkimo nėra. Jis yra, bet tai – normalus, stabilus nekilnojamojo turto judėjimas. Aišku, pavydime Vilniui, Kaunui, kur tikrai jaučiamas didesnis aktyvumas“, – kalbėjo bendrovės „Gijoneda“ direktorius Edmundas Jankus.

Pašnekovo teigimu, palyginti su praėjusiais metais, uostamiestyje būstų kainos kiek pakilo, tačiau pokytis nėra drastiškas.

Skaičiuojama, kad 2015-aisiais kainos išaugo maždaug 3–5 proc., o šiemet augimas, tikėtina, gali siekti iki 7 proc.

„Klaipėdoje burbulo grėsmė tikrai nejaučiama“, – patikino direktorius.

Lenkia Kaunas

Nors Klaipėda, kaip didmiestis, vis dar patenka į tą grupę, kur nekilnojamojo turto rinka yra aktyvesnė, tačiau matoma, kad uostamiestį jau lenkia ne tik Vilnius, bet ir Kaunas.

„Jeigu žiūrėtume pagal pajamas, atlyginimų dydį, Klaipėda ilgą laiką buvo antroje vietoje ir, manau, tebėra. Tačiau nebūtinai tai nulemia nekilnojamojo turto rinkos situaciją“, – pastebėjo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Sandorių statistika, naujos statybos rodo, kad šiemet Kaunas kur kas aktyvesnis už uostamiestį.

„Iki šiol Kaunas ir Klaipėda atrodė apylygiai. Priklausomai nuo sezoniškumo, per mėnesį pavykdavo parduoti po keliasdešimt ar keliolika butų. Taip pat rinkoje atsirasdavo ir vienas kitas naujas projektas“, – dėstė A.Antanavičius.

Matydami ir vertindami šias tendencijas, investuotojai neskuba uostamiestyje pradėti labai didelių projektų ir mieliau renkasi sostinę.

„Naujos statybos požiūriu, rinka Klaipėdoje jau keletą metų yra stabili“, – apibendrino pašnekovas.

Pasak A.Antanavičiaus, jeigu pardavimų nepadaugės, naujų būstų rinkos dalyviai kainų nekels ir burbulo nepūs, mat visi yra suinteresuoti turtą kuo greičiau parduoti ir atsikratyti jo priežiūros išlaidų.

Klaipėda – nuskriausta

Kad uostamiestyje išskirtinio proveržio nepastebima ne tik kainų, bet ir naujų projektų srityje, pastebėjo ir bendrovės „Gijoneda“ vadovas.

„Dėl pasiūlos visada Klaipėdoje esame šiek tiek nuskriausti. Naujos statybos nieko nauja neturime. Yra Tauralaukis, Dragūnai, BIG'as, Gandrališkės, Dangės Vingis. Ką iš senų laikų turėjome, tą ir turime. O kad atsirastų kas nors naujo, koks nors objektas ar vystomas naujas kvartalas – to nėra, kaip Kaune ar Vilniuje“, – situaciją apibūdino bendrovės direktorius.

Pašnekovo teigimu, dabartiniai pirkėjai yra susiskirstę į kelias grupes. Vieni ieško butų, kiti mieliau renkasi namus, treti, pastebėję, kad už buto kainą gali įsigyti nedidelį namą, jį ir pasirenka.

Tiesa, kylant būstų nuomos kainoms klaipėdiečiai mieliau renkasi įsipareigoti bankui, tačiau turėti savo butą ar namą.

„Yra žmonių grupė, kurie pasvarsto, apskaičiuoja ir geriau ima kreditą bei perka savo butą. Paskolos šiuo metu yra pigios, o nuomos kainos – sukilusios. Geriau apsimoka įsigyti savo turtą nei nuomotis“, – pastebėjo E.Jankus.

Gyventojai skolinasi aktyviau

Lietuvos banko atstovų teigimu, kredito įstaigų būsto paskolų portfelis 2016 m. birželį buvo apie 6 proc. didesnis nei tuo pačiu metu pernai.

„Panašus metinis augimo tempas išsilaikė nuo metų pradžios. Kas mėnesį portfelis vis ūgteli jau kiek daugiau nei metus, tačiau tai vertintina kaip sveikas atsigavimas po gana ilgo būsto paskolų portfelio sąstingio. Po 2009 m. krizės 5 metus iš eilės naujų būsto paskolų buvo išduodama mažiau, nei grąžinama senų, todėl visą šį laikotarpį būsto paskolų portfelis bankuose traukėsi“, – paaiškino Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

Įdomu ir tai, kad šiuo metu daugiau nei pusė būsto sandorių yra finansuojama nuosavomis lėšomis – neimant paskolos.

Viršininko teigimu, aktyvesnį skolinimąsi bei pagyvėjusį būsto įperkamumą lemia tai, kad po krizės gyventojų pajamos kilo sparčiau nei nekilnojamojo turto kainos.

„Aktyvesnį skolinimąsi skatina ir besitęsiantis rekordiškai mažų palūkanų laikotarpis – naujoms būsto paskoloms esant pigesnėms, o jų grąžinimo naštai mažesnei, gyventojams skolinimosi patrauklumas didėja“, – teigė A.Škarnulis.

Teigiama, kad nekilnojamasis turtas žmones vilioja ir kaip investicija.

Lietuvos banko duomenimis, daugiau nei pusė visų būsto paskolų 2016 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo suteikta Vilniaus apskrityje. Klaipėdai teko apie 9,2 proc. būsto paskolų, Kaunui – 11,3 proc.

Seni butai brangsta?

Nors, kalbant apie naujų būstų segmentą, uostamiestyje ir nefiksuojama išskirtinių pokyčių, tačiau jie matomi privačių pardavėjų rinkoje.

„Senos statybos segmente, kurį daugiau sudaro fiziniai asmenys, savo sprendimus dažniau grindžiantys emocijomis, įžvelgiame besiformuojantį lūkesčių burbulą, bet dar tikrai ne kainų. Pardavėjai nori gauti kur kas didesnes kainas nei anksčiau“, – pastebėjo „Inreal“ atstovas.

Skaičiuojama, kad būstus parduodantys gyventojai jau pavasarį kainas už savo turtą buvo išpūtę maždaug 6–7 proc.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės sugalvoja, kad kainos auga, ir jas kažkodėl pakels. Tačiau tai yra vienetai. Būna, kad savo pirkėjo jie laukia ir metus, ir ilgiau“, – šią tendenciją pastebėjo ir bendrovės „Gijoneda“ direktorius.

Tiesa, pastebima, kad nors procentine išraiška privatūs pardavėjai ir smarkiau kilstelėjo kainas, tačiau eurais suma nebuvo itin didelė, mat paties turto vertė yra menkesnė.

Klaipėdoje – brangiau?

Kaip minėta, kai kuriais parametrais Kaunas lenkia Klaipėdą, tačiau uostamiestis į priekį išsiveržęs kainų atžvilgiu.

Skelbimų portalo „Aruodas.lt“ vadovė Viktorija Steponavičiūtė teigė, kad uostamiestyje parduodamo buto kaina liepą siekė vidutiniškai 1 129 eurus už vieną kvadratinį metrą, Klaipėdos rajone – apie 786 eurus, Vilniuje – maždaug 1 651 eurą, o Kaune – apie 972 eurus.

Klaipėdoje vieno kambario butas vidutiniškai kainuoja 29 500 eurų, dviejų – 55 tūkst. eurų, o trijų – 83 tūkst. eurų.

Sostinėje vieno kambario bute galima įsikurti už maždaug 46 tūkst. eurų, dviejų kambarių – 82 tūkst. eurų, o trijų – 118 tūkst. eurų.

Kaune už vieno kambario butą prašoma 22 500 eurų, už dviejų – 50 tūkst. eurų, o už trijų – 71500 eurų.

Konkuruoja rajonas

Neslepiama, kad dėl kiek lėtesnio šios rinkos uostamiestyje pulso gali būti kaltas Klaipėdos rajonas.

„Pasiūla rajonuose tikrai yra nemaža. Individualūs namai siūlomi gana patraukliomis kainomis. Dabar už buto kainą galima nusipirkti namą su nedideliu žemės sklypeliu“, – pastebėjo E.Jankus.

Teigiama, kad šiuo metu paklausiausi yra apie 90–110 kv. m ploto būstai su 4–5 arų žemės sklypu. Jie kainuoja apie 60 tūkst. eurų su iš dalies atlikta apdaila.

Išskirtinį Klaipėdos rajono aktyvumą pastebėjo ir bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas.

Jo teigimu, aktyviausiai žmonės graibsto būstus, esančius greta uostamiesčio, čia labai intensyviai dygsta ir privatūs namai, kotedžai.

Mažina įtampą

A.Antanavičius tvirtino, kad gyventojai už miesto ribų kuriasi todėl, kad ten siūlomi kokybiškesni, erdvesni, didesni būstai už tokią sumą, kurią tektų atseikėti perkant butą mieste.

Be to, priemiesčio susisiekimas su miestu – gerai išvystytas. Gyventojai nesusiduria su nepatogumais, o įsigyja geresnį būstą.

„Tai taip pat yra viena priežasčių, dėl kurių mes negalime sakyti, kad Klaipėdos mieste formuojasi burbulas. Gyventojai turi labai daug ir neblogų alternatyvų“, – dėstė departamento vadovas.

Bet kokią kylančių kainų įtampą mieste Klaipėdos rajonas bemat panaikina siūlydamas patrauklesnius variantus ir naujus sklypus priemiestyje.

Panašu, kad ši situacija greitai nepasikeis, nes greta uostamiesčio Klaipėdos rajonas yra numatęs nemažai sklypų, kur galėtų kurtis nauji gyventojai.

Patrauklią geresnės kokybės būsto kainą, anot pašnekovo, lemia mažesnė žemės sklypo kaina. Be to, statant kvartalais investuotojai sutaupo dar daugiau ir gyvenamuosius plotus parduoda pigiau.

Palanga duoda į kaulus

Vadinamojoje antrųjų namų rinkoje išskirtinę spartą rodo Palanga. Būtent čia labai intensyviai dygsta nauji būstai.

A.Antanavičiaus teigimu, šiemet kurorte statytojai pasiūlė apie 300 naujų butų.

„Šiuo skaičiumi Palanga lenkia Klaipėdą, panašiai yra ir Kaune. Tokie tempai – tikrai įspūdingi. Matome, kad vystytojai stato, nes yra ir paklausa“, – dėstė departamento vadovas.

Anot jo, Palangoje butus aktyviai perka Vakarų Lietuvos gyventojai. Jie dažniausiai renkasi vieno arba dviejų kambarių būstus poilsiui, nuomai, investicijai. Taip pat yra ir nekilnojamąjį turtą kurorte įsigyjančių emigrantų.

Neringoje stebimos kiek kitokios tendencijos, tačiau tam yra objektyvių priežasčių – čia sudėtingesnės plėtros galimybės.

Šiame krašte ne tik pasiūla, bet ir perkančiųjų ratas yra siauresnis, be to, čia kainos yra kur kas didesnės nei Palangoje.