Pagal teisės aktus transporto priemonių supirkimu ir ardymu gali užsiimti tik įmonės bei asmenys, turintys taršos leidimus, pavojingų atliekų tvarkymo licencijas ir vykdantys kitas numatytas aplinkosaugines bei mokestines pareigas, rašoma pranešime.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA) pernai gavo 37 pranešimus apie galimai neteisėtą vykdomą veiklą – įvairių transporto priemonių ardymą neturint nustatyta tvarka išduodamų leidimų, atliekant automobilių apdorojimą nesurašant privalomų finansinių dokumentų ar į šią veiklą galimai įtraukiant nelegalius darbuotojus.

„Praktika rodo, kad net 50 proc. asociacijai pateiktų pranešimų apie galimai nelegaliai vykdomą transporto priemonių ardymo veiklą pasitvirtina“, – sako ENTPTA vadovas Vladimiras Jankoit.

Vien per 2018 metų sausį-gegužę asociaciją pasiekė 10 pranešimų apie galimai neteisėtą automobilių ardymo veiklą, iš jų pusė pasitvirtino.

„Po neplaninių patikrinimų pagal ENTPTA pranešimuose minimą informaciją (asociacija šių metų gegužę į valstybines institucijas kreipėsi dėl trijų pranešimų iš Klaipėdos rajono), Aplinkos ministerija pranešė nustačiusi asmenis, kurie vykdė veiklą neturėdami leidimų ir pažeisdami aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus. Padariusiems pažeidimus asmenims buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, duoti privalomieji nurodymai nustatytus pažeidimus pašalinti. Darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius pranešė nustatęs asmenį, kuris veiklą vykdė neturint verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos bei neinformavus mokesčių administratoriaus apie pradėtą veiklą. Šiam asmeniui buvo paskirta bauda“, – komentuoja V. Jankoit.

Duomenys leidžia daryti išvadą, kad šešėlyje dirbančių asmenų skaičius vis dar yra nemažas. Nelegalūs ardytojai, kaip ir senų automobilių supirkėjai, iškraipo rinką, nes dirba skirtingose konkurencinėse sąlygose, nemoka mokesčių valstybei. Kita vertus, tokie asmenys dažniausiai netvarko neigiamą vertę rinkoje turinčių transporto priemonių atliekų ir jas šalina į aplinką.

Automobilių atliekos, kaip plastikas, alyva, užterštos pašluostės, guma, stiklas, kėbulas ar salono dalys, padangos, turi neigiamą vertę rinkoje, todėl jų surinkimas ir tvarkymas kainuoja.

„Teisės aktai numato, kad transporto priemonių supirkimu ir ardymu gali užsiimti tik įmonės ir asmenys, turintys taršos leidimus, pavojingų atliekų tvarkymo licencijas ir panašiai. Fiziniams asmenims draudžiama savarankiškai ardyti jiems nuosavybės teise priklausančias transporto priemones“, – primena Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

GIA kartu su ENTPTA yra sukūrusi senų automobilių tvarkymo sistemą. Asociacija organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą bei užtikrina ES direktyvos, reglamentuojančios automobilių atliekų tvarkymą, vykdymą Lietuvoje. Dėl to automobilių atliekos yra tinkamai sutvarkomos ir nepatenka į aplinką.

Asociacijai pranešti (anonimiškai) apie nelegaliai vykdomą veiklą galima čia arba paskambinti. Gauta informacija asociacijos vardu bus perduota kompetentingoms institucijoms patikrinimams atlikti. Informacijai pasitvirtinus, tokie asmenys bus įpareigojami nutraukti šią veiklą arba ją įteisinti.

Šiuo metu ENTPTA vienija 128 narius, kai Lietuvoje ENTP surinkimo ir ardymo veiklą vykdo arti 400 fizinių ir juridinių asmenų. Skaičiuojama, kad kasmet šalyje išardoma iki 60 tūkst. tonų ENTP, iš kurių apie 30 proc. (apie 20 tūkst. tonų) susidaro rinkoje vertės neturinčių plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos gaminių ir kitokių automobilinių dalių. Netinkamai sutvarkytos automobilių atliekos patenka į buitinių atliekų sąvartynus, aplinką ir ją teršia.

Šešėlio mastą atspindi ir neseniai paskelbta Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, kad kontroliuojant mokesčių mokėtojus, vykdančius su automobilių ir dalių jiems prekyba bei autoremonto paslaugomis susijusią veiklą, pernai atliko apie 700 kontrolės veiksmų. Jų metu už nustatytus pažeidimus surašyta apie 170 administracinių nusižengimų protokolų ir apskaičiuota apie 2 mln. eurų papildomai į biudžetą mokėtinų mokesčių.