„Nematau, kad pasitraukimų būtų didesnių, negu, kad įprasta. Verslas visada juda pirmyn ir atgal. Tačiau žymiai labiau mus turėtų neraminti tai, kad neateis papildomas verslas“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė R. Valiūnas.

„Jeigu paimsime praėjusius, užpraėjusius metus, tai Lietuvos biudžetą labai papildė nauji investuotojai. Jeigu nauji nebeateis, o senieji kartas nuo karto atkris, biudžetas negaus pajamų“, – aiškino R. Valiūnas.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas pažymi, kad augimą prislopino ir praėjusiais metais kilusi diplomatinė įtampa su Pekinu. Anot jo, Kinijos sprendimas blokuoti lietuvišką produkciją, išgąsdino dalį investuotojų.

„Žinau ne vieną atvejį, kai pramonės įmonės sustabdė planuojamą plėtrą. Gal nesitraukė, nebus uždarinėjami fabrikai, bet numatyti planai yra padėti tikrai giliai į stalčių“, – tvirtino M. Gudas.

Pirmadienį Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad 2022 m. birželį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,8 mlrd. eurų, to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 3,6 proc.).

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 45,4 proc. (nepašalinus – 50,6 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 28,2 proc. (nepašalinus – 30,1 proc.), kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 8,3 proc. (nepašalinus – 4,6 proc.), medienos bei medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija – 7,2 proc. (nepašalinus – 10,5 proc.).

2022 m. sausio–birželio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 18,2 mlrd. eurų, to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 15,9 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 16,2 proc.).