Į vienkartinius plastikinius maišelius keliauja ne tik birūs produktai, bet ir konservai, sūreliai bei kitos jau supakuotos prekės.

„Matome, kad kiekvieną mėnesį „Maximoje“ klientai naudojimui pasiima 15 mln. vienkartinių plastiko maišelių. Tai – labai didelis skaičius“, – tikino „Maximos“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Žmonės be reikalo pasiima tuos maišelius – reikia ar nereikia, vis tiek ima. Juk galima atsinešti savo daugkartinio naudojimo maišelius“, – susimąstyti ragino prekybos centre kalbintas vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes stengiamės plastikinių maišelių nevartoti jau kuris laikas, bet kartais neišvengiamai kai kurias prekes reikia į tokį įsidėti“, – antrino ir kita parduotuvėje apsipirkinėjusi moteris.

„Jei perki burokus, tai kaip juos pasiimti be maišelio? Reikia. Kiek reikės, tiek mokėsime, o ką daryti“, – kitokią nuomonę išdėstė dar viena pašnekovė.

Nors Europos Sąjungos (ES) direktyvos ir neįpareigoja, tačiau Lietuvos Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė prekybos vietose nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius maišelius. Išimtis numatyta tik tokiu atveju, jei maišeliai bus naudojami šviežiai mėsai ar žuviai pakuoti.

„Nuo liepos 1-osios „Lidl“ prekybos centruose šie maišeliai kainuos 1 centą“, – atskleidė prekybos centro atstovė.

„Kol kas maišelio kainos nesame paskelbę, tai planuojame padaryti kitą savaitę“, – pažadėjo „Maximos“ atstovė.

Nors oficialiai daugelis didžiųjų prekybos centrų maišelių kainos vis dar neskelbia, anksčiau kalbėta, kad ji turėtų siekti iki 5 centų už vienetą.

„Pirkėjams prie standartinių kasų tiesiog reikės pasakyti, kiek tokių maišelių apsipirkimo metu panaudojo. Jei pirkėjas atsiskaitinės savitarnos kasoje, prie jos jis ras kortelę su vadinamu barkodu, kurį turės nuskanuoti“, – laukiantį procesą detaliai nupasakojo „Lidl“ atstovė Lina Skersytė.

Ar gyventojai nesukčiauja ir laikosi naujos tvarkos, prekybos centrai sako specialiai netikrinsiantys.

„Bus tarpusavio pasitikėjimas“, – viliasi L. Skersytė.

„Mes tikime, kad mūsų klientai yra sąmoningi, todėl jie pasakys tikrą paimtų maišelių skaičių“, – jai pritarė ir „Maximos atstovė“.

Priimant įstatymą tikėtasi, kad papildomas mokestis sumažins plastiko naudojimą. Eurostato duomenimis, Lietuva – daugiausiai plastikinių maišelių sunaudojanti šalis Europoje. Tačiau gyventojai abejoja, ar keli papildomi centai pakeis senus įpročius.

„Mūsų tikslas – paskatinti pirkėją susimąstyti“, – tikina „Lidl“ atstovė. Tačiau pirkėjai turi kitokią nuomonę.

„1 centas – labai nedaug. Aš manau, kad žmonės vis tiek juos ims“, – naujo įstatymo veiksmingumu abejojo kalbinta pirkėja.

„Pradėti reikia nuo mažų žingsnių. Manau, kad ir tas 1 centas minčių žmonėms sukels“, – kitokią nuomonę išsakė dar viena pirkėja.

Naują reguliavimą kritikuoja kainų stebėtojai.

Tokio maišelio savikaina yra tik maža dalis to pačio 1 cento. O likęs pelnas tik nuguls pas prekybininkus.

„Jei tai būtų mokykla, tai, greičiausiai, mokytoja tokiam mokiniui sakytų: „Sėskis, du!“ – žodžių į vatą nevyniojo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.

Esą įstatymas neveiks, o iš to naudos gaus ne aplinka ir visuomenė, o prekybininkai.

„Maišeliai, jų paimami kiekiai priklauso nuo to, kiek yra nefasuotų prekių. Tokio maišelio savikaina yra tik maža dalis to pačio 1 cento. O likęs pelnas tik nuguls pas prekybininkus, priklausomai nuo to, kokią tą maišelio kainą jie pirkėjui nustatys“, – sakė A. Vizickas.

Nemokamai dalyti plastikinius maišelius yra uždraudusios ir kitos ES šalys. Eurostatas skelbia, kad vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka apie 250 tokių maišelių. Tuo tarpu Belgijoje, vos trys.