Jau 300 tūkst. kaupiančiųjų antrojoje pakopoje pateikė prašymus atsiimti visus sukauptus pinigus. Tiesa, gyventojų laiškų gauna ir Seimo nariai. Esą žmonės baiminasi, kad atsiimdami antros pakopos pinigus jų gaus daug mažiau nei buvo žadėta.
„Kai kas pasakoja, kad nuvertėja tūkstančio eurų bei didesnė suma. Be to, yra sumažėjusi grąžinama suma“, – teigė Seimo narė Ligita Girskienė.
Ekonomistai aiškino, kad karas Artimuosiuose Rytuose Lietuvos fondams įtaką tikrai daro. Teigiama, jog, kai kyla naftos kainos, didėja infliacija, mažėja įmonių pelnai – Lietuvos pensijų fondų taip pat.
„Dabar mes turėsime globalius infliacijos augimo procesus, augimo tempai sulėtės, tad vertybinių popierių grąža taip pat sulėtės“, – neslėpė ekonomistas Algirdas Bartkus.
Esą todėl fonduose sukaupti pensijų pinigai gali sumažėti, tad kuo sukaupta suma didesnė, tuo ir praradimas gali būti didesnis.
„Kas emociškai sausio pirmomis dienomis pateikė prašymus, suma gali būti 5–6 proc. žemesnė nei tada, kai žiūrėjo paskutinį kartą į ekraną“, – tvirtino „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
„Ką daryti? Aš nežinau. Mes visada sakome, kad tokias generalines reformas reikia daryti ramiais laikais“, – komentavo A. Bartkus.
Tiesa, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas grąžinamų pinigų sumos svyravimo nesureikšmina. Pasak jo, nenumatytų įvykių, kurie veikia fondus, bus visada.
„Tokie įvykiai geopolitiniai, žinoma, turi nervingumo. Tačiau, jeigu pasižiūrėtume į įtaką dabar, pensijų fondų vertės, palyginus su prieš metus, yra nuo kelių iki keliolikos procentų didesnės“, – tikino pašnekovas.
„Tie 5 proc., jeigu yra sukaupta didelė suma, t. y. 20–30 tūkst. – nemenkos sumos“, – sakė L. Girskienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Anot ekonomisto, kad kaupti pensijų pinigai aptirpo, greičiausiai pajus žmonės iki maždaug 50 metų amžiaus. Vyresnių pinigai paprastai yra saugesniuose fonduose, tad ir geopolitiniai įvykiai jų santaupas paveiks mažiau.
„Žmonės, kurie arti pensijos, jų pensijų fondai yra obligacijose, tad ten didelių svyravimų praktiškai nėra arba jų išvis nėra. Artėjant pensiniam amžiui, pereinama į labai saugius vertybinius popierius“, – pasakojo M. Dubnikovas.
Vis dėlto banko atstovas žmonėms pataria neskubėti.
„Deja, bet tokios aplinkybės sukritusios, kad finansų rinkos yra pakritusios. Dabar išeiti nėra pats palankiausias metas“, – dalijosi Lietuvos banko departamento direktorius Vaidas Cibas.
Vartotojų aljanso atstovo teigimu, iš antrosios pakopos kaupimo išeiti dabar ar laukti palankesnio meto – loterija.
„Jei tos priežastys kažkaip prapultų per artimiausius dvejus metus, būtų galima tikėtis atsiimti šiek tiek daugiau 2027 metais. Dabar verta neskubėti, bet jei pinigų reikia čia ir dabar – pasiimkite ir nurašykite laikiną nuostolį kaip kažką, ko neišvengsi“, – kalbėjo Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Antrojoje pakopoje sausį buvo beveik 1 mln. 400 tūkst. asmenų. Prognozuota, kad pasitrauks 40 proc., bet ministrė svarsto, kad šis skaičius gali būti ir didesnis. Tiesa, neabejoja, kad dalis vėliau į kaupimą sugrįš.
„Čia nėra didelės lėšos, t. y. jų valia kaupti. Neabejoju, kad dalis, net susistabdę ir išėję, vėl pradės kaupti po kažkiek tai laiko. Kiekvienas žmogus apsispręs, kas jam yra svarbiau“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Atšaukti prašymą atsiimti sukauptus pinigus galima iki balandžio mėnesio, o dalis gyventojų tai padaryti dar galės pirmomis balandžio dienomis.
„Balandžio mėnesį tai jau priklausys nuo kiekvienos bendrovės. Vienos bendrovės tą konvertavimą atliks šiek tiek vėliau – gali būti dar viena kita balandžio diena ta, kai dar galima atsiimti nutraukimo prašymą“, – aiškino V. Rūkas.
LNK.LT primena, kad galimybė atsiimti antrosios pakopos pinigus sudaryta dvejiems metams.
Naujausi komentarai