Nauja valstybės siūloma priemonė – investavusioms įmonėms kompensuoti pusę paimtų paskolų palūkanų – didelio susidomėjimo dar nesulaukė. Nors verslas paramą vertina teigiamai, iš valdžios tikisi efektyvesnių žingsnių.

Skyrė 30 mln. litų

Nuo šių metų gegužės pabaigos galimybe pasinaudoti daliniu palūkanų kompensavimu gali smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, kurios nuo šių metų kovo iki kitų metų kovo pasirašė ar pasirašys finansavimo sutartis su bankais dėl investicinės paskolos ar su išperkamosios nuomos bendrovėmis dėl finansinės nuomos. Pusė palūkanų joms bus kompensuojama iki 2015 m. rugsėjo pabaigos.

Paramai skyrusi 30 mln. valstybė planuoja dalį palūkanų kompensuoti maždaug šimtui smulkių bei vidutinių įmonių už investicijas į gamybos įrangą ir įrenginius, technologines linijas, statybos, kitą specialiąją techniką ir pan.

Vis dėlto įmonės pasinaudoti naujomis galimybėmis neskuba. Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus atstovė Rūta Mikėnienė patvirtino, kad kol kas ministerija nesulaukė nė vienos paraiškos dėl palūkanų kompensacijos.

Skiriasi tik pavidalas

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko manymu, palūkanų kompensacija byloja, kad valstybė pagaliau perėjo nuo moralizavimo ir šnekų apie inovacijų naudą prie konkrečios pagalbos.

Vis dėlto šią priemonę jis vertino dviprasmiškai, nes ji tesanti nežymiai pakeista ankstesnės paramos forma: "Investavę į technologijas gavo nemažai lėšų iš struktūrinių fondų, be to, jie ir anksčiau galėjo dalinai kompensuoti palūkanas per INVEGA garantijas. Tiesiog dabar konkrečiai akcentuojamos inovacijos."

Pašnekovas pabrėžė, kad siekdama maksimalaus rezultato valdžia turėtų atsisakyti pelno mokesčio, taikomo investicijoms. Tačiau jis sakė suprantąs, kad to padaryti vadžia nesiryžta dėl nuogąstavimo nesurinkti pakankamai lėšų į valstybės biudžetą.

Kita vertus, kaip sakė D.Arlauskas, atsisakius vien investicijų apmokestinimo smulkios ir vidutinės įmonės naudos gautų mažai. Anot jo, šioms įmonėms nepakanka turimo pelno investuoti, todėl dalinis palūkanų apmokestinimas sukuria palankesnes sąlygas inovacijoms skolintis iš bankų: "Dalinis palūkanų neapmokestinimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms itin svarbus, nes jos daug ką daro iš skolintų lėšų."

Didins palūkanas

Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas neslėpė kritikos dėl naujos paramos priemonės ir pabrėžė, kad valstybė verslo skaudulius bando gydyti neteisingai. Pašnekovas įsitikinęs, kad palūkanoms kompensuoti skirti pinigai galėtų būti panaudojami efektyviau – ne vadinamosioms kosmetinėms priemonėms.

"Dalinis palūkanų kompensavimas daugiau primena pagalbos ranką bankams, o ne verslui. Jeigu valstybė atpigina banko produktą, tai pirmiausia padeda bankui, o ne tam, kuris perka produktą. Įsivaizduokime, valstybė nusprendžia kompensuoti spaudos verslo išlaidas, sakydama, kad taip bus praplečiama bei šviečiama skaitytojų auditorija ir pan. Tačiau iš tiesų tai yra tik verslo subsidijavimas", – sakė S.Besagirskas.

Pašnekovo manymu, bet kokios subsidijos iškreipia rinką, kaip tai nutiko dėl INVEGA paskolų. S.Besagirskas įsitikinęs, kad bankai dėl šios valstybės priemonės neabejotinai pabrangins investicines paskolas. Todėl teoriškai teigiama priemonė, jo tvirtinimu, šalies verslui didelės naudos neatneš: "Paramos poveikis bus toks nedidelis, kad valstybė galės nebent sukurti kokį nors teigiamą šios priemonės rezultatą."

Ministerijos žiniomis, šiuo metu metinė vidutinė palūkanų norma smulkiajam verslui svyruoja tarp 5–6 proc.

Sąlygų nesušvelnins

D.Arlauskas pabrėžė, kad kalbant apie dalinį palūkanų kompensavimą ne mažiau svarbu ir tai, ar bankai verslo įmonėms skolins noriai, ar bus ir toliau reikalaujama užstatyti visą turtą bei asmeniškai laiduoti.

Pašnekovas pabrėžė, kad inovacijos nėra greitai atsiperkantis dalykas – naujoves reikia tinkamai parengti, o reali jų nauda ateina tik po ilgo laiko. Todėl, jo manymu, labai svarbu, kokiam laikotarpiui bankai verslo įmonėms suteiks kreditą: "Juk paskolą vis tiek kaip nors reikės grąžinti – valstybė kompensuoja tik dalį palūkanų. Be to, pastaruoju metu bankams, teikiantiems paskolą, nepakanka įmonės verslo plano ar žinojimo, kad ji investuoja į inovacijas. Bankai reikalauja konkrečių sutarčių."

Tačiau DNB banko Smulkių ir vidutinių įmonių bankininkystės skyriaus vadovas Nerijus Mikoliūnas patikino, kad dalinis palūkanų kompensavimas turės teigiamos įtakos investiciniams procesams, nes įgyvendinti investicinius projektus skolintomis lėšomis smulkioms ir vidutinėms įmonėms taps pastebimai pigiau.

"Kaip ir iki šiol, teikdami finansavimą įmonės plėtrai vertiname investicijų atsiperkamumą ir įmonės generuojamus pinigų srautus, t. y. analizuojame, ar bendrovė galės vykdyti prisiimamus įsipareigojimus iš savo sėkmingos veiklos. Valstybei kompensuojant dalį palūkanų, įmonei sumažėja palūkanų našta. Taip pagerinama investicijų grąža ir palengvinamas įsipareigojimų vykdymas", – sakė jis.

Anot N.Mikoliūno, investicinės paskolos teikiamos vidutiniškai 5–7 metų laikotarpiui, tačiau šis gali siekti ir dešimtmetį.

Investuoja jau drąsiau

Ūkio banko Kredito tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas sakė, kad ši paramos priemonė verslui atveria platesnes galimybes, nes įmonės į dalinį palūkanų kompensavimą galės pretenduoti net ir už valstybės negarantuotas investicijoms panaudotas paskolas. Tačiau jis pabrėžė, kad verslo plėtra visada turi būti racionali ir gerai apskaičiuota. Gerai parengtus ir perspektyvius investicinius projektus, anot M.Pašvensko, bankai finansuoja noriai.

N.Mikoliūno teigimu, pernai dėl ekonominio neapibrėžtumo dalis verslininkų buvo linkę atidėti plėtros planus ateičiai, tačiau šiemet pirmo ketvirčio pabaigoje tendencijos pradėjo keistis. Anot jo, įgyvendinti investicinius projektus ryžtasi vis daugiau įmonių.

"Labai svarbu ir tai, kad net ir per ekonominį sunkmetį įvairiose ūkio šakose daug bendrovių dirbo gana sėkmingai ir kreditavosi banke, o kai kurios būtent dėl sunkmečio suefektyvino savo veiklą ir taip įgijo banko pasitikėjimą", – sakė jis.

Nors D.Arlauskas neabejojo, kad palūkanų kompensavimas įmonių naštą sumažins, tačiau pabrėžė, kad pasiimti paskolas įmonėms gali būti taip pat sunku kaip ir iki šiol: "Verslo aplinka visiškai nepasikeis – tiesiog šiek tiek atpigs pinigai. O ar didėja galimybė gauti lėšų investicijoms – kol kas neaišku. Į tai neatsako ir Ūkio ministerija."