Šalies didžiųjų miestų gyventojų paklausus, kur jie investuotų netikėtai gautą didelę sumą pinigų, 73 proc. nurodė, kad pinigus investuotų į naujų namų įsigijimą. Kad išvažiuotų į kelionę aplink pasaulį, atsakė 38 proc. apklausos dalyvių. Trečias pagal populiarumą pasirinkimas buvo naujo automobilio įsigijimas (28 proc.).

Kas ketvirtas tautietis demonstruoja finansinę drausmę ir už gautus pinigus nieko nepirktų, o juos atsidėtų. Aktyvų investavimą į akcijas ir kitus finansinius instrumentus rinktųsi 22 proc. didmiesčių gyventojų. Dar 18 proc. už netikėtai gautus pinigus atliktų esamo būsto remontą. Atsakydami į klausimus apklausos dalyviai galėjo rinktis ne vieną atsakymą.

Statybų bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad lietuviai visoje Europos Sąjungoje išsiskiria itin glaudžiu ryšiu su namais, todėl toks vieningas tautiečių pasirinkimas neturėtų stebinti. „Lietuvių, nuosavybe valdančių būstą, procentas du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Jei tik leidžia finansinės galimybės, renkamasi nuosavą būstą. Todėl ne keista, kad netikėtai gavę didelę pinigų sumą lietuviai lėšas nukreiptų į būsto įsigijimą“, – komentuoja jis.

Stiprus poreikis turėti savo namus siejasi su Lietuvos kultūrine patirtimi.

Iš apklausos paaiškėjo, kad nauji namai šiek tiek svarbesni moterims nei vyrams. Kaip prioritetinį pasirinkimą namus minėjo 74 proc. moterų ir 72 proc. vyrų. Vertinant pagal amžiaus grupes, labiau namus buvo linkę rinktis jaunesni respondentai nei vyresni: tarp 25–40 m. amžiaus respondentų naujus namus rinktųsi 76 proc., o 41–55 m. amžiaus grupėje – 69 proc. Tyrėjai skirtumą aiškina tuo, kad vyresni gyventojai dažniau yra apsirūpinę būstu ir nėra linkę jo keisti.

Psichologė Irma Skruibienė, tinklaraščio „Namų terapija“ autorė, vedanti seminarus apie savų namų kūrimą, aiškina, kad toks lietuvių dėmesys namams kyla iš istorinės atminties. „Stiprus poreikis turėti savo namus siejasi su Lietuvos kultūrine patirtimi. Daugelio šeimų istorijose dar gyvi pasakojimai apie namų praradimą per sovietų ir nacių okupacijų metu patirtą tremtį, priverstinę emigraciją. Mūsų kultūroje dar gyvas savų namų ilgesys – tokių, kurių niekas negalėtų atimti, iš kurių neturėtų teisės išprašyti“, – sako psichologė.

Specialistės žodžius patvirtina respondentų atsakymai į klausimą, kiek namai lemia jų gyvenimo kokybę. Net 8 iš 10 gyventojų atsakė, kad namai turi didelę arba labai didelę reikšmę pasitenkinimui gyvenimu. Gerokai didesnį namų poveikį savijautai jautė moterys ir vyresnio amžiaus žmonės: 80 proc. moterų įvardino namus kaip svarbius ar labai svarbius žmogaus savijautai. Tarp vyrų tokių atsakymų buvo 70 proc.

„Nors renkantis būstą žmonėms svarbūs praktiniai aspektai, tokie kaip vieta, patogus susisiekimas, mažos būsto išlaikymo sąnaudos, tačiau sprendimą nulemia ir pojūtis, kiek namai yra „mano“. Tą dažnai girdime iš klientų, kuomet jie apsilankę viename ar kitame bute pasijaučia saugūs ir ramūs, taip tarsi užmegzdami ryšį su aplinka, kurioje teks gyventi“, – sako K. Vanagas.

Psichologė I. Skruibienė teigia, tad būtent namuose dažniausiai ieškome saugumo ir psichologinio komforto. „Namai yra ta vieta, kur galime nusimesti socialines kaukes ir būti taip, kaip norisi būti, kur nereikia atitikti aplinkos keliamų lūkesčių. Kai namų erdvė suteikia saugumą būti savimi, tuomet galime jaustis savo aplinkos, o tuo pačiu ir savo gyvenimo šeimininkais“, – sako psichologė.

Gyventojų apklausą šių metų kovo–balandžio mėnesiais atliko rinkos tyrimų ir nuomonės apklausos bendrovė „Norstat LT“. Buvo apklausta 800 respondentų, gaunančių vidutines ir aukštesnes pajamas, iš penkių didžiųjų šalies miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.