– Ar pastebite, kad žmonės užeina vis rečiau, perka mažiau?

– Mes šių metų rugsėjį lyginame su praeitų metų rugsėju. Kai praeitais metais buvo pradėti tikrinti galimybių pasai, srautai buvo sumažinti. Šiais metais pirkėjų yra daugiau.

– Ką prognozuojate ateičiai? Ar kalbėjimas apie sunkmetį prisideda prie taupymo?

– Taip. Bet galiu pasidžiaugti. Jeigu rugpjūčio mėnesio elektros kaina buvo 48 centai už kilovatvalandę, tai rugsėjo vidutinė kaina – 36 centai, tad kaina jau 25 proc. yra žemesnė. Taip pat žiūrėjau spalio keturių dienų informaciją, tai kaina – 27 centai už kilovatvalandę. Džiaugiuosi ir tikiuosi, kad Vyriausybės pastangomis kaina pradėjo mažėti.

– Kiek energetika gali sumažinti jūsų pelną?

– Tiksliai to negaliu pasakyti, bet normaliais laikais mes už elektros energiją mokėjome 400 tūkst. eurų, dabar buvo 3 mln. eurų, tad apie 12 mln. eurų metinio praradimo tikrai gali būti.

Einame link to, kad bus visko, bet nebus pinigų.

– Ar galima sakyti, kad iš energetinės krizės išloš pirkėjai, nes bus didesnė konkurencija ir jūs stengsitės pritraukti kuo daugiau žmonių, turėsite daryti didesnes nuolaidas?

– Ir taip, ir ne. Bet kokiu atveju egzistuoja prekių savikaina. Jeigu sudedamųjų dalių kainos nemažės, tai abejoju, ar pačių prekių kainos sumažės. Paprastai būna taip, kad kai krenta vartojimas, pradeda kristi visų grandžių savikainos. Ne tik prekybos tinklas sumažina prekių kainas, bet sumažina ir gamybininkai, ir energetikai. Tačiau dažniausiai arba yra daug pinigų, bet nėra dirbančiųjų, prekių, arba nėra pinigų, bet yra daug darbuotojų, daug prekių. Labiausia norėtųsi gyventi pusiausvyroje.

– Kaip manote į kurį kraštutinumą einama dabar?

– Neseniai buvo tas kraštutinumas, kad turėjome daug pinigų, bet trūko automobilių ir viso kito, o dabar greičiausiai einame link to, kad bus visko, bet nebus pinigų.

– Gal tiekėjai atėjus krizei mažins kainas ir parduotuvėse kainos taip pat sumažės?

– Jei žaliavos tiekėjams pigs, tai mažės. Bet kai paklausa krenta, tai visos grandinės pradeda mažinti kainas. Tad tikimybė, kad kainos kris, egzistuoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar esate patenkintas Vyriausybės pastangomis mažinant kainas?

– Ne visai. Galbūt labiau esu patenkintas tendencija, tačiau tikrai nesutiksiu, kad rezultatas pasiektas, nes, mano nuomone, elektros kaina rinkoje turėtų būti 8–15 centų už kilovatvalandę.

– Kaip tai būtų įmanoma pasiekti?

– Pirmiausia, reikia išskaidrinti visą šį procesą. Kai jis pasidarys skaidrus, tikimybė, kad atsiras aiškumas, kur nueina šie pinigai. Manau, kad Vyriausybei visą tą procesą slėpti yra nepalanku, nes kuo jie ilgiau slėps, tuo labiau tai bus apauginta gandais, o kartais gandai nebūna teisingi. Girdžiu net tokių gandų, kad procese dalyvauja rusiškas kapitalas, tačiau norėtųsi paneigimo.

– Kas turėtų pasikeisti, ko turėtume išmokti iš energetinės krizės?

– Pats pagrindinis dalykas, manau, yra tai, kad valstybė turi turėti savo išteklius. Mes užsiauginame tik 50 proc. savo kiaulienos. Nepasidarome patys to, ką suvartojame, ir neišnaudojame savo klimatinės zonos galimybių. Tikrai turime persikratyti savo veiklas ir verslininkams suteikti galimybių.