Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, apsidraudusieji gali susigrąžinti net iki 70 proc. draudimo įmokos sumos.

Kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos

Paraiškas pagal veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, ūkininkai paprastai kviečiami teikti du kartus per metus. Šiemet pirmasis paraiškų priėmimo etapas prasideda kovo 1-ąją ir tęsis iki birželio 30 dienos. Į paramą pasėlių ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti gali pretenduoti ir paraiškas teikti visi žemės ūkio veiklos subjektai, apdraudę pasėlius ir (arba) augalus pasirinktoje draudimo kompanijoje. Parama skiriama remiantis „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ taisyklėmis. Nepaisant to, ar įvyko draudžiamasis įvykis, ar ne, pareiškėjui kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos.

Džiugu, kad ūkiai vis aktyviau naudojasi šia parama. Paraiškas paramai „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusiai su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, jau pateikė net 1 tūkst. 28 pareiškėjai per 3 mln. eurų sumai, 2020 m. rudenį apdraudę 2021 m. derlių. 2020 m. derlių draudė 763 pareiškėjai, jų sąskaitas pasiekė net 2 mln. 402 tūkst. eurų. 2019 m. derlių draudė 602 ūkiai, jiems skirta 2,4 mln. eurų paramos.

Įmokos dalies kompensavimas – vienas iš motyvų draustis

Marijampolės savivaldybės ūkininkas Antanas Bendaravičius pasėlius draudžia jau keletą metų. Rudenį – nuo iššalimo, pavasarį – nuo sausros. Ūkininkas sako, jog labiausiai naudotis draudimo bendrovių paslaugomis jį skatina galimybė valdyti rizikas. Tiesa, A. Bendaravičius pripažino, kad pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensavimo galimybė atliko svarbų vaidmenį priimant sprendimą drausti pasėlius.

„Draudimo nauda niekada nedvejojau. Juk žinojimas, kad patyrus žalą ją kompensuos, leidžia ramiau gyventi. Tačiau, turiu pripažinti, ilgą laiką pasėlių draudimo paslaugomis nesinaudojau. Tik prieš keletą metų kolegos ūkininko paragintas apsidrausti pasėlius ir išsiaiškinęs visas aplinkybes bei sužinojęs, kad egzistuoja tokia (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritis „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, pagal kurią galima atgauti dalį draudimo įmokos, ryžausi apsidrausti. Pradėjęs draugystę su pasėlių draudimu, ją tęsiu ir toliau. Teko patirti kelis draudiminius įvykius ir gauti draudimo išmoką, tačiau svarbiausia, kad galiu ramiau miegoti ir nuolat nesidairyti į dangų bei orų prognozę ir nesijaudinti, ar tikrai mano augalai pakels siunčiamus gamtos išbandymus“, – mintimis dalijosi ūkininkas.

Draudžia, nes jaučia atsakomybę

Paraiškas paramai gauti pagal veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ jau nemažai metų pildo ir Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Sigutis Jundulas. Jis draudžia visus augalus, kuriuos augina. Žemdirbių vedlys sako tiesiog taip suprantantis ūkio plėtrą ir rūpinimąsi juo.

„Kai investuoji ir atsakingai dirbi, nesinori, kad viskas nueitų perniek. Rizikos valdymą priimu kaip atsakomybę – tik taip galiu būti tikras, kad mano darbai ir triūsas nenueis veltui. Galima tikėtis, kad, nutikus nelaimei, pasigailės valdžia, tačiau taip nebūtinai nutiks, procesas užtruks, o pinigų juk reikės čia ir dabar. Kita vertus, galimybė susigrąžinti draudimo įmokos dalį ir yra valstybės pagalba, tik ne visi ryžtasi ja pasinaudoti“, – nuomone dalijosi pašnekovas.