– Mes pirmą kartą apie tokį poreikį užsiminėme savo pranešimuose spaudai prieš 12 metų, kai buvo aiškiai matoma didelė ir nepajudinama bankinių paslaugų koncentracija. Geriau vėliau negu niekada. Žinoma, tokie pokyčiai galėjo įvykti anksčiau – tuomet turbūt būtume lengviau skolinęsi ir, kaip visuomenė, geriau gyvenę. Tačiau Lietuvos banko žingsnis yra būtent tai, ko seniai reikėjo.
– Nauji refinansavimo pakeitimai įsigaliojo vos prieš kelias dienas, tačiau ar jie turės realų poveikį, bus aišku tik metų pabaigoje. Ar yra pavyzdžių, iš kurių būtų galima spręsti, kaip ši tvarka pakeis situaciją Lietuvoje?
– Panaši sistema veikia, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio rinkoje – kiekvienas operatorius nori išlaikyti lojalų klientą, tačiau jei vartotojas gali per tris valandas pakeisti tiekėją, atsiranda didžiulė konkurencija kainoms. Dabar, jei klientas turi paskolą su 2 proc. kredito marža ir mano, kad tai yra geras sandoris, jam tereikia nueiti į bet kurį kitą banką ir pasitikrinti, ar ten nėra geresnių sąlygų. Žinoma, žmonės turėjo galimybę tai daryti ir anksčiau – niekas neuždraudė klientams domėtis ir ieškoti palankesnių sąlygų. Tačiau kai valstybė nustato aiškias taisykles, kaip galima paprasčiau refinansuoti brangią paskolą į pigesnę, tai tampa tikru lūžiu.
– Ar yra Europos rinkų, kurios galėtų būti pavyzdžiu Lietuvai ir mes galėtume sakyti, kad viskas vyks taip, kaip, tarkime, šalyje X?
– Konkretaus pavyzdžio pateikti negaliu, tačiau žinau, kad daugelyje šalių veikia panašios sistemos. Tokia praktika egzistuoja ir Šiaurės šalyse, ir, manau, pietuose, pavyzdžiui, Ispanijoje. Mums dar reikia viską įvertinti ir išbandyti. Europinė konkurencijos skatinimo praktika yra tikras vedlys šiuo klausimu. Jei, priešingai, mes laikytumėmės įsisenėjusių oligarchinių struktūrų, kurios, pavyzdžiui, yra nusistovėjusios bankų rinkoje, jokio progreso nebūtų. Galimybė klientui rinktis yra esminė sąlyga, kad rinka veiktų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gaila, kad iki šiol ji neveikė savaime. Visgi, svarbu nepamiršti, jog viskas slypi detalėse – gali būti paslėptų problemų šiame procese. Pavyzdžiui, žmonių pajamos gali sumažėti, jų turto vertė gali pasikeisti, amžius – taip pat. Bankai gali pareikšti, kad reikia iš naujo įvertinti situaciją ir žmogus staiga supras, kad jam tai nebėra taip naudinga, neapsimoka ir pan.
– Bet kuriuo atveju dabar žmogus bent jau nebus pastatytas į situaciją, kur jam iš anksto sakoma, tu neturi jokių šansų, net nebandyk, nes viskas per daug sudėtinga. Kai žmogus mato, kad kiekvienas jo žingsnis turi finansinių pasekmių, jis mažiau linkęs imtis pokyčių. Dabar veikia kone „vieno langelio“ principas – žmogus kreipiasi į naują paskolos teikėją, paprašo geresnių sąlygų nei turi dabar ir visa procedūra vyksta be jo aktyvaus dalyvavimo. Jis atpalaiduojamas nuo visų biurokratinių rūpesčių, nes galų gale visa administracinė našta būna padengta. Galutinis rezultatas – mažesnė marža ir, galiausiai, nauda vartotojui. Bet jei žinai, kad dabar tau tai kainuos tūkstančius eurų – galbūt daugiau, galbūt 500 eurų, – bet ilgainiui sutaupysi 6 tūkst., esi kur kas labiau pasiryžęs žengti tokį žingsnį, nei iš karto padėti tą tūkstantį ant stalo. Supaprastintas refinansavimas yra tarsi greitas būdas pasikeisti SIM kortelę. Aišku, sumos kitos, yra tam tikrų nepatogumų – tai suprantu. Tačiau net jei jūsų sveikatos būklė pasikeitė, net jei esate trejais metais vyresnis, net jei jūsų turtas šiek tiek atpigo ar pabrango, tai neuždaro jums galimybės kreiptis dėl refinansavimo. Viena svarbiausių sąlygų – ar nevėlavote mokėti įmokų. Jei mokėjote laiku, kam rūpi, ar dabar atrodote šiek tiek vyresnis ar jaunesnis?
– Bankams šis įstatymas turėtų nepatikti?
– Manau, kad tiems, kurie Lietuvoje jau įsitvirtinę, tai yra tarsi peilis po kaklu jų išsvajotai ramybei. Ilgą laiką trys ar keturi bankai dalijosi visą rinką ir puikiai gyveno. Mes žinome apie jų pelnus, todėl jiems tikrai nėra dėl ko skųstis. O naujiems bankams tai – tik galimybė įeiti į rinką. Dabar net ir mažesni bankai gali ateiti ir pasiūlyti geras sąlygas klientams, kurie šiuo metu yra „užrakinti“ didžiųjų bankų sistemoje.
Naujausi komentarai