Skrydžių į šalies oro uostus skaičius per metus išaugo 52 proc. iki 54,8 tūkst. Tuo metu tranzitinių skrydžių Lietuvos oro erdvėje sumažėjo 13 proc. iki 111,3 tūkst., jų dalis sudarė 67 proc. visų skrydžių (užpernai – 78 proc.). Pasak įmonės, taip nutiko, nes dėl Rusijai pritaikytų sankcijų vežėjams teko aplenkti jos oro erdvę bei koreguoti maršrutus.

Pasak „Oro navigacijos“ vadovo Sauliaus Batavičiaus, itin didelis tranzitinių skrydžių kritimas fiksuotas paskelbus sankcijas Rusijai jai pradėjus karą Ukrainoje.

„2022 metų sausį–vasarį 80–90 proc., palyginti su 2021-aisiais, augęs tranzitinių skrydžių srautas staiga ėmė smukti ir nebeatsigavo nė vieną mėnesį iki pat metų pabaigos“, – pranešime sakė jis.

Tranzito erdvėje pernai dominavo „Turkish Airlines“ – 17,1 proc. visų šių skrydžių, Suomijos „Finnair“ – 12,5 proc., Latvijos „airBaltic“ – 6,1 proc. Rusijos „Aeroflot” – 5,5 proc. (oro erdvėje virš atviros jūros) bei Airijos „Ryanair“ – 5 proc.

Skrydžių į šalies oro uostus pernai labiausiai daugėjo Vilniuje ir Kaune – atitinkamai 52 proc. iki 36,5 tūkst. ir 53 proc. iki 10,4 tūkst., Šiaulių – 54 proc. iki 4,2 tūkst., Palangos – 92 proc. iki 3,7 tūkst.

„Tai neabejotinai susiję ir su aviacijos sektoriaus atsigavimu po sudėtingo pandemijos laikotarpio. Vis dėlto, šie skrydžiai sudaro mažesnę dalį visų skrydžių, su kuriais dirba „Oro navigacija“: 2021-aisiais ji sudarė 22 proc. o praėjusiais metais – 33 proc.“, – pastebi S. Batavičius.

„Ryanair“ orlaiviai pernai iš Lietuvos kilo ir leidosi 14 tūkst. kartų (25,7 proc. visų skrydžių), „airBaltic“ – 6,3 tūkst. skrydžių (11,5 proc.), „Wizzair“ – 5,1 tūkst. (9,3 proc.), Lenkijos LOT – 3,3 tūkst. (6,1 proc.), Švedijos SAS – 2,7 tūkst. (4,8 proc.).