Jo nuomone, gerai, kad prezidentė kelia įmonių valdymo klausimą.

„Galime diskutuoti, ar čia šita Vyriausybė sukūrė tokią situaciją, situacija labiau paveldėta, nes ir ankstesnės valdžios prie tos situacijos gyveno, kas tikrai džiugu, kad prezidentė kelia šį klausimą, visuomenė kelia šį klausimą ir verslo bendruomenė kelia šį klausimą, tačiau nuvilia Vyriausybės neveiklumas“, - BNS sakė P.Martinkus.

Jo nuomone, metiniame pranešime išsakyta šalies vadovės kritika yra pelnyta.

„Dėl kritikos - manau, kad ji pelnyta. Keli dalykai, kuriuos prezidentė paminėjo ir su kuo visiškai sutinku, tai yra „Lietuvos jūrų laivininkystė“, kaip Susisiekimo ministerija ir Vyriausybė neparodė drąsos priimti sprendimo dėl įmonės bankroto ir buvo papildomai investuoti 3,5 mln. eurų potencialių dividendų - tiek paimti 0,5 mln. eurų iš Smiltynės perkėlos, tiek 3 mln. eurų - iš „Lietuvos geležinkelių“. Iš spaudos matėme, kad įmonės ir bankai nesiveržė skolinti, tai reiškia, kad ne rinkos sąlygomis, o tiesiog politinis sprendimas gelbėti įmonę, o rezultatas - įmonė ištvėrė dar 3 mėnesius ir bankrutavo“, - teigė jis.

Anot P.Martinkaus, dėl urėdijų reikėtų kritikuoti ne tik valdančiuosius, bet ir konservatorius, kadangi jie taip pat sutiko įstatymu įtvirtinti 42 urėdijas, nesutikdami mažinti jų skaičių.

„Ne tik valdantieji, bet ir opozicija - konservatoriai - įtvirtino įstatymu 42 urėdijas. Vieninteliai liberalai palaikė prezidentę. Šis klausimas yra išdiskutuotas, kodėl reikia jungti urėdijas, tačiau negirdime argumentų, kodėl reikia palikti 42 urėdijas, tik politinius pareiškimus. Tai irgi politizacijos, politikų kišimosi pavyzdys“, - tikino P.Martinkus.

Pasak jo, kritika „Lietuvos geležinkeliams“, kuriuos šalies vadovė ne pirmą kartą pavadino „valstybe valstybėje“, taip pat yra pagrįsta.

„Jeigu pasižiūrėtume į tą pačią Europos Sąjungą, turbūt esame vieninteliai, neatskyrę monopolinės infrastruktūros nuo konkurencinės vežimo veiklos. Iš tos perspektyvos čia vėl matosi neveiklumas ir ryžto trūkumas. Jeigu buvusi valdžia pradėjo ryžtingai įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą, ši valdžia jį užbaigė, tai šita valdžia niekaip neprisiruošia dėl susisiekimo ketvirtojo paketo“, - teigė P.Martinkus.

Jis atkreipė dėmesį, kad ne viskas, kas susiję su valstybės įmonėmis, yra vien neigiama, tačiau teigiami dalykai nėra pakankamai spartūs.

„Visiškai sutinku su prezidentės kritika, tačiau tuo pačiu gal nėra visiškai viskas juoda, yra judėjimas iš lėto į teigiamą pusę, tačiau pasižiūrėjus, kiek atsiliekame nuo kaimynų, tas judėjimas turėtų būti greitesnis“, - teigė P.Martinkus.

„Aš manau, kad prezidentė tikslingai išsilaikė aukštame lygyje - problemų įvardijame, o sprendimus turėtų pateikti Vyriausybė“, - pridūrė jis.