Kas iš tiesų veikia degalų kainas ir kokių sprendimų verta ieškoti, aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.
– Nafta pasaulyje atpigo beveik 15 procentų, taip staigiai krito žemyn. Kodėl to dar nematome degalinėse? Ar pamatysime ir kada?
– Visų pirma degalai yra stipriai pabrangę dėl to, kad beveik eurą sudaro mokesčiai. Tai nafta daro vis mažesnę įtaką kuro kainoms. Kitas dalykas – sumažėjimas iš karto, kai krenta nafta, techniškai nėra galimas, nes degalinės iš tikrųjų turi iš anksto užsipirkti degalų. Tas, kuris yra jūsų bakuose, saugyklose buvo pirktas visai kitomis kainomis. Niekas nežinojo, gal būtų būtų įvykę kažkokie baisūs įvykiai ir nafta būtų dar labiau pabrangusi, kas padidintų kainą.
Kaip indikaciją siūlyčiau pasitikrinti internete, į paieškos langelį tiesiog įvedus „didmeninės kuro kainos“. Ten mūsų perdirbėjas viešai pastoviai skelbia informaciją apie tai, kiek kainuoja. Kai pamatysime, kad tie grafikai pradeda mažėti, galėsime tikėtis, kad kainos degalinėse ir sumažės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kada tie pokyčiai jau pasimatys degalinių švieslentėse?
– Manau, kad kai kur ganėtinai greitai pasimatys – ten, kur yra populiaresnės degalinės, kurios turi didelę apyvartą ir ten dažnai važiuoja automobiliai. Jos pradės pirmosios leisti kainas, turbūt galbūt ir per savaitę kažkur jau tą turėtume matyti. O mažiau populiarios turbūt ilgiau gali išlaikyti tą kainą.
– Dabar apie tas degalų kainos dedamąsias. Kokią dalį vis dėlto sudaro pati žaliava? Ir kokia dalis iš tikrųjų yra mokesčiai?
– Priklauso nuo rūšies, bet šiaip dabar jau buvo kažkur apie 15–20 procentų – naftos sudedamoji dalis.
– Užsiminėme apie siūlymą mažinti greitį automagistralėse. Sako, taip būtų galima sutaupyti degalų. Realiai, ar šalies mastu sumažėtų kuro suvartojimas, jeigu apribotume greitį?
– Jeigu apribotume greitį ir visi laikytųsi jo, tai tikėtina, kad sumažėtų, nes kuro sąnaudos išties nukrenta. Bet reikia pabrėžti kitą dalyką – maksimalus greitis yra skirtas parodyti, kiek galima kelyje važiuoti greitai. Tuo tarpu niekas nedraudžia ir dabar važiuoti lėčiau, ir niekam netrukdant, taupyti pinigus.
Manau, kad tokie ribojimai būtų labai pertekliniai ir tiesiog sumaišome skirtingus dalykus – saugumą su ekonomine nauda, kurios galbūt kai kas ir nenori. Pavyzdžiui, jeigu kur nors skubi, turi galimybę važiuoti šiek tiek greičiau, bet brangiau. Lietuviai tikrai tai supranta, tad kodėl to nepadarius? Jeigu važiuoji, pavyzdžiui, namo po darbo ir jau niekur nebeskubi, visi darbai atlikti, kodėl nevažiuoti lėčiau ir sutaupyti? Tai čia pasirinkimas, o ne reguliavimas, nes tokie pertekliniai reguliavimai tiesiog daro mūsų šalį labai sureguliuotą. Paskui nuo to kenčia ir patys žmonės, prasideda visokie greičio matavimai, baudos ir panašūs dalykai.
– Jeigu būtų mažinamas akcizas degalams, kiek tai sumažintų kainą vartotojui ir kiek tai kainuotų valstybei?
– Dabartiniai sprendimai rodo, kad apie 6 euro centus bus sumažintas akcizas ir įtaką turės būtent tokią. Kiek tai kainuos, bus matyti, kiek per tą laikiną sumažinimą bus supilta to paties kuro.
Šiandien dienai turime ganėtinai įdomią situaciją, kai, pavyzdžiui, mūsų kaimyninė Lenkija labai stipriai sumažina tiek akcizus, tiek pridėtinės vertės mokestį. Ir jau dabar turime praktiškai potencialiai 40–50 euro centų skirtumą tarp Lenkijos ir Lietuvos. Toks skirtumas yra didelis ir tai gali nuvilioti dar ir dalį tų žmonių, kurie pylėsi pasienyje, pavyzdžiui, Lietuvoje.
– O kitos šalys kokius būdus, metodus taiko būtent toms kuro kainoms suvaldyti?
– Įvairius. Be abejo, pats efektyviausias yra akcizų sumažinimas, laikinas sumažinimas, kad amortizuotų šituos dalykus, arba pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas. Tai čia yra efektyviausi dalykai.
Paskui, sakyčiau, tokie kosmetiniai – gali būti tie patys greičio ribojimai, kad ne kainą sumažintų, bet tiesiog vartojimą. Bet, kaip kalbėjome, tai galbūt nėra tikslinga.
Taip pat yra steigiamos įvairios komisijos, kurios perskaičiuoja, kokia kaina yra sąžininga. Ji pasako, kad šiandien kaina gali būti tokia. Tarsi sutarpininkauja tarp pirkėjo ir pardavėjo, kad jie labiau vieni kitais pasitikėtų. Tai čia daugiau psichologiniai momentai.
Galima, aišku, ir riboti kainą, kompensuojant iš mokesčių mokėtojų, bet tada tai būtų labai nesąžininga, nes kažkas važiuoja, kažkas nevažiuoja. Kodėl turime kompensuoti tiems, kurie važiuoja? Tai jų pasirinkimas.
Vėlgi kosmetiniai sprendimai yra ir Lietuvoje priimti. Pavyzdžiui, traukinio bilietų atpiginimas per pusę, tarsi kviečiant perlipti į visuomeninį transportą. Tai turbūt neduoda didelio efekto, bet kas pasinaudoja ir perlipa, tikrai gali sumažinti savo sąnaudas.
Negalime vien tik važiuoti į viršų ir beatodairiškai kelti mokesčių.
– Iš Lietuvoje siūlomų sprendimų, kas, jūsų manymu, yra efektyviausia?
– Efektyviausias dalykas yra tas, kad apskritai politikai pradėjo diskutuoti apie mokesčių sumažinimą. Paskutinius dešimt metų praktiškai prie visų Vyriausybių, kiek buvo įvairių kadencijų, įvairių sudėčių, buvo važiuojama tik į viršų ir, neklausant argumentų, tiesiog didinami mokesčiai.
Dabar buvo suprasta, kad galbūt yra problemų, nes tampame brangiausi pagal savo mokesčius, tuos pačius akcizus, apie kuriuos kalbame, degalų, ir pradedama diskutuoti apie sumažinimą, sušvelninimą ir panašiai. Čia, manau, vertingiausia, kad pradedame kalbėtis argumentais vieni su kitais, kad reikia kažką šiek tiek pakeisti, negalime vien tik važiuoti į viršų ir beatodairiškai kelti mokesčių.
Naujausi komentarai