Kalbėdamas apie ministerijos perkėlimą į Kauną ministras sakė, kad aiškumas šiuo klausimu bus kai darbą baigs darbo grupė, vertinanti perkraustymo tikslingumą ir pagrįstumą.
Aš, vos atėjęs į ministeriją, tikrai negaliu pasirašyti to, ko nežinau.
„Komisija turi tikrai rimtai dirbti, kad rugsėjo 6 dieną pateiktų savo išvadas. Komisijos sudarymas tikrai nėra proceso vilkinimas“, – interviu BNS antradienį teigė A. Palionis.
– Pradėkime nuo šiuo metu bene aktualiausio – ministerijos perkėlimo į Kauną klausimo. Kodėl jūs esate prieš?
– Gal yra ta pozicija tokia susidariusi, kad aš esu prieš, bet paprasčiausiai yra daug abejotinų dalykų pačiame procese. Visas procesas iš dalies irgi buvo vilkinamas, gal dėl to, kad niekas nenorėjo atsakomybės pasirašyti (ŽŪM patalpų nuomos – BNS) sutarties. Aš, vos atėjęs į ministeriją, tikrai negaliu pasirašyti to, ko nežinau.
Turiu kažkiek informacijos iš darbo grupės, matau neatitikimus viešojoje erdvėje, bet noriu palaukti, kol ji iki galo baigs darbą. Iš dalies suprantu, kad ir premjeras valdė netikslią informaciją. Tai, ką man premjeras yra sakęs – tikrai ne taip yra. Tikrai kyla daug klausimų ir dėl kainos, ir dėl būdo, ir dėl pačio darbo.
– Ministerijai dabar yra gana sudėtingas laikotarpis – dalis darbuotojų yra Kaune, dalis – Vilniuje. Nežinomybės yra labai daug, kaip užtikrinsite sklandų ministerijos darbą?
– Ta nežinomybė labai greitai pasibaigs. Pagal pirkimo sąlygas esu įspaustas į kampą, galėjau tiktai nukelti pasirašymo datą ir pakviesti konkurso laimėtoją („Bei Capital“ – BNS) pasirašyti sutartį. Viešojoje erdvėje buvo visokių interpretacijų, kad neva ministras jau sutinka ir pasirašo, bet aš realiai negalėjau nieko kito ir padaryti. Dėl to nukėlėme pasirašymo datą ir sudarėme darbo grupę, kad bent jau būčiau tikras, jog viskas yra teisiškai tvarkinga.
– Ar sutartis gali būti nepasirašyta?
– Gyvenime visko gali būti (...) Supraskite, kad turi būti ir protingumo kriterijai. Jei aš labai norėčiau vilkinti procesą, tai būčiau nukėlęs sutarties pasirašymą į lapkričio 10 dieną – natūralu, kad pasiūlymo teikėjai jį atsiimtų, nes būtų nerealu įvykdyti įsipareigojimų pagal pirkimo sutartį ir laiku įrengti patalpas.
Aš nenorėčiau girtis, bet žmonės man sakė, kad esu labai gerai apie viską informuotas.
– „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis apie ministerijos perkėlimą kalba kaip apie faktą, tai numatyta ir Vyriausybės programoje.
– Vyriausybės programą galiu pacituoti pažodžiui – „Stiprinsime regioninę politiką. Svarstysime į Kauną perkelti Aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją“. Svarstysime galimybę. Galiu užduoti retorinį klausimą – kokiais argumentais remiantis Aplinkos ministerija nėra perkeliama?
Be to, Žemės ūkio ministeriją iš pradžių buvo numatyta iškelti kartu su Nacionaline žemės tarnyba ir Nacionaline mokėjimų agentūra. Aš sutinku, kad iškeliant tris junginius galima sutaupyti, bet perkeliant vieną ministeriją sutaupymo tikrai nėra.
– Kaip sekasi formuoti naują ministerijos komandą?
– Ne paslaptis, kad komandą pasiūlė partijos atstovai. Dėl jos formavimo – yra procedūros, komandos narius tikrina struktūros. Jau yra atsakymas dėl viceministro – Evaldas Gustas (buvęs ūkio ministras – BNS) yra patvirtintas. Tiesiai šviesiai pasakysiu, paprašiau, kad greičiau patvirtintų, nes realiai tos procedūros trunka 2-3 savaites.
Praėjusią savaitę realiai dirbau aš ir sekretorė, neturėjau net pavaduojančio kanclerio, nes teisės skyriaus vadovas atostogavo. Dar nuo praėjusio trečiadienio pavadavau ir aplinkos ministrą, todėl krūvis tikrai buvo didelis. Dėl to prašiau, kad kuo greičiau nors vieną viceministrą patvirtintų.
– Kiek jūs pats esate susidūręs su žemės ūkio sektoriumi? Ar turima patirtis leidžia iš karto pasinerti į darbus, ar reikia tam tikro laiko adaptacijai?
– Aš nenorėčiau girtis, bet žmonės man sakė, kad esu labai gerai apie viską informuotas. Prisipažinsiu, informacijos turiu didelius kiekius ir skaitau daug, dabar truputį miego trūksta. Dirbant Seime ne vienas projektas buvo dėl tos pačios žuvininkystės svarstomas, todėl žinau, kur buvo laužomos ietys.
– Jau kitąmet laukia Seimo rinkimai, po jų vėl keisis Vyriausybė. Ką per tą trumpą laiką ketinate nuveikti ministro pareigose, kokie bus jūsų prioritetai?
– Nuo šitos Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos sėkmės priklausys, kaip Lietuva gyvens ateinančius septynerius metus. Derybų (dėl daugiamečio ES biudžeto – BNS) procesas gali nusitęsti iki kitų metų pabaigos, bet sprendimus ir dokumentaciją paruoš dar šita Vyriausybė ir ministerija. Tai yra pagrindinis uždavinys.
Daug problemų yra su žuvininkyste, nes Europa Baltijos jūros rytinėje dalyje uždraudė menkių žvejybą. Šį pusmetį galėsime žvejams kompensuoti nuostolius dėl pajamų netekimo, bet valstybės pagalba per finansinį laikotarpį galima tik pusmečiui. Klausimas, kaip bus kitais metais – gali būti, kad menkių žvejyba išliks uždrausta, todėl reikės spręsti žvejų pajamų netekčių problemą.
Deramės su Europos Komisija (EK), kad padarytų išlygas ir galėtume kompensuoti žvejų nuostolius, kad tai nebūtų laikoma valstybės pagalba.
– Naujoje ES finansinėje perspektyvoje numatytas 15,3 proc. finansavimo mažėjimas kaimo plėtros programai, pagal tiesiogines išmokas Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų ES valstybių. Kaip reikėtų tvarkytis su šiais iššūkiais?
– Mums šitame laikotarpyje reikėtų pasiekti bent minimalų 196 eurų už hektarą išmokų dydį. Aišku, turime būti biedni, bet teisingi – yra šalių, kur išmokos dar mažesnės, bet jos mažesnės yra todėl, kad yra apmokestinamos. Dėl to ir buvo siūlymas, kad bent jau pradžioje mes galėtume kooperuoti su lenkais, nes jie turi 196 eurų išmoką, o Baltijos šalys gauna apie 20 eurų mažiau. Kooperavimasis su lenkais mums padėtų bent jau pasiekti jų lygį.
Prie fondo yra pasiruošusi prisidėti ir Aplinkos ministerija.
Kaimo plėtros programos finansavimas naujame laikotarpyje mažėja, tačiau ne paslaptis, kad artėjančiame laikotarpyje prioritetas yra klimato kaita, biotechnologijos. Iš tiesioginių išmokų mes šias sritis realiai finansuosime per Kaimo plėtros programą, todėl sumažėjimas bus kompensuotas.
– Anksčiau sakėte, kad planuojate steigti specialų fondą, skirtą finansuoti melioracijos projektus. Kodėl jo reikia?
– Melioracija galėtų prisidėti prie klimato kaitos, nes žemės ūkyje naudojant mineralines trąšas, jų įterpimas į dirvą sukuria anglies dvideginį. Jeigu darytume melioraciją su vandens lygio reguliavimu, nes įterptos trąšos vis tiek nubėga į vandens telkinius arba gruntinius vandenis, tai tokiu atveju trąšų poreikis būtų mažesnis.
Tokiai melioracijai yra ir europinių lėšų, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) yra susidomėjęs dalyvauti šito fondo finansavime. Prie fondo yra pasiruošusi prisidėti ir Aplinkos ministerija.
– Kaip vertinate Lietuvos pieno rinką, kokių pokyčių joje galima tikėtis?
– Aš esu patenkintas, kad atsirado kooperacija ir noriu, kad „Pienas LT“ (žemės ūkio kooperatyvas – BNS) būtų geras pavyzdys ir pieno, ir kitiems sektoriams. Šnekant su pieno gamintojais, jie sako, kad jei nebūtų „Pieno LT“, tai supirkimo kaina galėtų būti mažesnė ir negali to paneigti. Gal jis išlaiko tą bent jau minimalų kainos lygį.
„Pienas LT“ pernai uždirbo 1,39 mln. eurų pelno. Mano manymu, tokie projektai turėtų su minimaliu pelnu dirbti, arba uždirbtą pelną išdalyti savo nariams.
– Ar jūs skatinsite kooperatyvų plėtrą?
– Lietuvoje dominuoja smulkūs ir vidutiniai ūkiai, todėl jei mes norime būti konkurencingi ir prie derybų stalo su perdirbėjais turėti kažkokių svertų, be kooperacijos nieko nepadarysime.
– Jūsų pirmtakas Giedrius Surplys žadėjo šiemet užbaigti žemės reformą, bet žemės grąžinimo ir kompensacijų vis dar laukia apie 10 tūkst. gyventojų. Ar realu šiemet užbaigti šią reformą?
– Aš nežinau, kaip jis galėjo tai žadėti, jeigu Vilniaus miestas yra tik trečdalį sklypų pasiūlęs, jie dar yra nesuprojektuoti. Ne tik nuo žemės ūkio ministro priklauso, bet ir nuo savivaldybės valios, kiek tų sklypų atiduodama. (...) Visuose kituose miestuose yra žymiai mažesni kiekiai.
– Kaip suprantu, pagrindinė žemės reformos problema Vilniuje yra ta, kad trūksta sklypų, žmonėms siūlomi sklypai kitose vietose, tačiau jie yra nelabai linkę su tuo sutikti.
– Žmonės galvoja, kad gal vėliau bus kažkas geresnio siūloma. Realiai valstybė turi pasakyti, kad kitos išeities nebus – reikia rinktis arba ką siūlo Vilniaus miestas, arba kompensaciją.
– Ar tai būtų galima pavadinti ultimatumu?
– Tai nėra ultimatumas. Aš manau, kad žmonės turėtų matyti realią situaciją, kokia galimybė yra rinktis ir tada reforma pajudės.
– Dėl „vaučerių“ – dar šiemet ministerija planavo įgyvendinti pilotinį projektą, o kitąmet juos įvesti. Bus pilotinis projektas šiemet, ar nebus?
– Nebus.
– Bet šį projektą rėmė R. Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis.
– Buvo remiamas, bet aš sakau, kad tikrai nematau iš to naudos.
– Gal matote rinkų, kuriose yra potencialo plėsti žemės ūkio produktų eksportą?
– Rugsėjo mėnesį atvažiuoja Kinijos viceministras – realiai tai yra rinka subproduktams, kur pas juos yra delikatesas, o mes neturime kur dėti. Tai yra ir vištų kojelės, ir kiti subproduktai. Taip pat potencialas yra Japonija.
Toje pačioje Italijoje tikrai juodą darbą dirba ir ambasadorius, ir ministerijos atašė. Kaip ambasadorius juokavo, šiaurės Italijoje praktiškai visose picerijose mocarelos sūris yra pagamintas iš lietuviškos žaliavos.
Azijos rinkos tikrai yra svarbios – ministerija galvoja ir apie atašė išplėtimą, bet dar tikrai ne tam laikas, nes nėra tokių atvejų, kad šį rudenį baigtųsi kadencijos.
Naujausi komentarai