Lygindami savo jau daugiau kaip metus vystomos lojalumo programos statistiką Baltijos šalyse, „Kesko Senukai“ atstovai pastebi, kad skiriasi kaimyninių šalių gyventojų apsipirkimo įpročiai, lojalumo programos naudojimo tendencijos.

Lietuviai – plastikinių lojalumo kortelių gerbėjai

Tiek fizinėje, tiek internetinėje prekyboje galiojančios lojalumo sistemos duomenys rodo, kad aktyviausi jos naudotojai – Lietuvos gyventojai.

„Nors lietuviai sudaro kiek daugiau nei 50 proc. visų lojalumo programos „Smart Net“ vartotojų, tačiau yra atlikę daugiau nei 70 proc. užsakymų. Jie lojalumo kortele naudojasi pusantro karto dažniau nei latviai ir du kartus dažniau nei estai“, – pristatė Vytautas Romeika, „Kesko Senukai Digital“ direktorius Baltijos šalims.

Naudotis šios lojalumo programos naudomis fizinėse parduotuvėse galima tiek turint skaitmeninę, tiek plastikinę kortelę, tačiau aiškų prioritetą klasikiniam variantui teikia lietuviai.

„Analizuodami statistiką matome, kad dažniausiai plastikinės lojalumo kortelės naudojamos Lietuvoje. Jas turi kas antras lojalumo programos dalyvis mūsų šalyje. Vis tik aiškiai matome augantį virtualios kortelės populiarumą, o tai rodo, kad skaitmeninis sprendimas yra patogus klientams, tačiau jiems reikia laiko pakeisti įpročius“, – apžvelgė V. Romeika.

Analizuodami statistiką matome, kad dažniausiai plastikinės lojalumo kortelės naudojamos Lietuvoje.

Plastikinę kortelę naudoja kas dešimtas klientas Latvijoje, o mažiausiai fizinės kortelės populiarios Estijoje – jas turi mažiau nei 1 proc. lojalumo programos dalyvių. V. Romeikos teigimu, Estijos statistika visiškai nestebina, nes šioje šalyje galima savo asmens tapatybės kortelę naudoti kaip lojalumo kortelę.

„Mūsų klientai Estijoje savo ID kortelę susieja su lojalumo programa ir ją naudoja kaip lojalumo kortelę – taip turi mažiau plastikinių kortelių piniginėje“, – paaiškino įmonės atstovas.

Daugiausiai pirkiniams išleidžia estai

Pasak V. Romeikos, skiriasi ir Baltijos šalių gyventojų, perkančių su lojalumo kortele, vidutinė užsakymų suma: daugiausiai pirkiniams išleidžia estai, mažiausiai – lietuviai.

„Statistika rodo, kad rečiausiai apsipirkinėja estai, tačiau jų vidutinė užsakymo vertė didžiausia. Tuo tarpu lietuviai mėgsta apsipirkti dažniau, tačiau vienu metu išleidžia mažiau. Lietuvos gyventojų vidutinis prekių krepšelis yra 40 proc. mažesnis už estišką ir 20 proc. už latvišką“, – sakė pašnekovas.

Dažniausiai apsiperka savaitgaliais

Analizuojant Baltijos šalių gyventojų mėgstamiausias apsipirkimų dienas, skirtumų tarp tautų taip pat yra – lietuviai ir latviai dažniausiai perka šeštadieniais, estai – sekmadieniais.

„Įdomu tai, kad lietuviai rečiausiai apie pirkinius galvoja sekmadieniais, kai tai – mėgstamiausia estų apsipirkimo diena. Pastarieji, kaip ir latviai, rečiausiai apsiperka antradieniais“, – komentavo „Kesko Senukai Digital“ atstovas.

Skirtingi ir tautų mėgstamiausi užsakymų atsiėmimo būdai. Jei perkantys internetu lietuviai ir latviai prioritetą teikia greitam prekių atsiėmimui parduotuvėse, estai dažniausiai nori užsakymus atsiimti sau patogiu metu paštomatuose.