Ekonomistai nesutaria, kaip gripo pandemija galėtų paveikti iš recesijos besivaduojančią pasaulio ekonomiką. Vieni mano, kad pandemija suduotų lemiamą smūgį, kuris atitolintų ūkio atsigavimą dar keleriems metams. Kiti pastebi, kad finansų sistema dažniausiai nukenčia nuo viduje kylančių rizikų, o nelaimėms iš išorės ji gana atspari.

Uždarytos kavinės ir barai

Gripo pandemija smarkiai paveiktų tiek paklausą, tiek pasiūlą, nuogąstauja ekonomikos ekspertai. Tiesa, vyraujant žmonių baimei ir netikrumui dėl pandemijos paplitimo, produkcijos paklausa nukentėtų kur kas labiau. Kaip pavyzdys pasitelkiamas prieš keletą metų daugiausia Azijos šalis įbauginęs SARS virusas. Galimas šio viruso protrūkis sumažino vartojimą, žmonės nustojo lankytis viešose vietose, o, pavyzdžiui, lėktuvais keliaujančių žmonių šiose šalyse sumažėjo dviem trečdaliais.

Įvykiai pagal panašų scenarijų klostėsi ir Meksikoje, kurioje šių metų pavasarį buvo užfiksuotas kiaulių gripo protrūkis. Meksikos prezidentas Felipe Calderónas visoje šalyje savaitei atšaukė visus renginius. Sporto rungtynių, koncertų nukėlimas, barų ir naktinių klubų uždarymas, taip pat padidėjęs žmonių nenoras eiti iš namų šalies sostinei Meksikui, oficialiai turinčiam apie 9 mln. gyventojų, kainavo po 55 mln. JAV dolerių per dieną. Šie nuostoliai galėjo padvigubėti, jeigu meksikiečiams būtų buvę uždrausta valgyti kavinėse ir restoranuose.

Dėl šalyje paskelbtos pandemijos susvyravo Meksikos valiutos peso kursas. Jis JAV dolerio atžvilgiu nukrito 5,5 proc., o šios šalies finansų ministras skaičiavo, kad kiaulių gripo kaina šalyje sieks 0,3–0,5 proc. BVP, valstybės biudžeto deficitas dėl to padidės 0,7 proc. Vis dėlto kiaulių gripo protrūkis Meksikoje įvyko tuo metu, kai vartotojų pasitikėjimas ir taip buvo smukęs dėl recesijos, todėl gripo poveikis ekonomikai buvo kur kas mažesnis.

Skaičiuoja pandemijos žalą

Kiek gripo pandemija, kuri savo mastu prilygtų prieš beveik šimtmetį siautusiam ispaniškajam gripui, galėtų padaryti žalos visame pasaulyje? Susirgus dideliam skaičiui žmonių, smarkiai sumažėtų darbo jėgos pasiūla. Dirbti negalėtų ne tik susirgę žmonės, bet ir tie, kurie jais turėtų rūpintis. Dėl to turėtų kristi gamybinis pajėgumas, prekių pasiūla ir paklausa.

2006 m. Lowy institutas Sidnėjuje skaičiavo, kad net ir švelni pandemija pasaulio BVP galėtų sumažinti 0,8 proc. Blogiausiu atveju pasaulinis BVP nuosmukis galėtų sudaryti net 12,6 proc. Nustatyta, kad į ispaniškojo gripo protrūkį panaši pandemija JAV BVP nusmukdytų 3 proc., o Japonijos – net 8,3 proc.

JAV Kongreso biudžeto valdybos studija parodė, kad į minėtą pandemiją panašus gripo protrūkis JAV ekonomikai padarytų nuostolių, prilygstančių 5 proc. BVP nuosmukiui, o itin stipri pandemija šią šalį galėtų įstumti į recesiją, primenančią pokario laikus.

Vis dėlto skaičiavimų, kurie įvertintų ir recesijos veiksnį, kol kas nėra. Tikėtina, prie ekonomikos recesijos prisidėjusi gripo pandemija taptų dar viena priežastimi, kuri atitolintų ūkio atsigavimą. Pandemijos sukeltas netikrumas taip pat galėtų paveikti ir investicinę aplinką: rizikos vertinimas tokiose šalyse greičiausiai išaugtų, joms pabrangtų skolinimasis.

Sistema atspari nelaimėms

Kita vertus, istorija liudija, kad ekonominė sistema yra neįtikimai atspari įvairioms nelaimėms, kylančioms už jos ribų. Pavyzdžiui, Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai JAV turėjo tik trumpalaikį poveikį paklausai. Kai kurie įvykiai, kaip kad su naujuoju tūkstantmečiu susijusi kompiuterių klaida ar paukščių gripas, didžiojoje pasaulio dalyje apskritai neturėjo jokios įtakos. Net ir minėtų didžiųjų gripo pandemijų poveikis, nors susirgo daug žmonių, buvo palyginti nedidelis.

Prieš dvejus metus Kanados finansų ministro užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad per ispaniškojo gripo pandemiją juo iš viso persirgo 20–25 proc. šiaurės amerikiečių. Nors bendras persirgusių žmonių skaičius didelis, vienu metu liga išguldė apie 4 proc. visų gyventojų. Remiantis to meto duomenimis, poveikis ekonomikai nebuvo didelis, o produkcijos nuosmukis galėjo sudaryti apie 0,5 proc. Beje, ispaniškasis gripas siautė kaip tik po Pirmojo pasaulinio karo, kai šalys ir taip išgyveno ekonomikos nuosmukį.

Mažai Šiaurės Amerikos šalių ekonomiką paveikė ir 1957 bei 1968 m. pasikartojusios gripo epidemijos. Tyrimo autoriai priėjo išvadą, kad panaši gripo epidemija šiuo metu galėtų turėti daugiausia 1 proc. įtaką ekonomikos nuosmukiui. Priežastis paprasta: žmonės greitai prisitaiko prie pasikeitusių darbo sąlygų ir pavaduodami kitus dirba ilgiau ir daugiau. Be to, kaip jau minėta, dėl pasaulinės ekonomikos recesijos šiuo metu daugelyje šalių juntamas darbo jėgos perteklius, todėl net ir sunkiai susirgusiems žmonėms būtų galima greitai surasti pamainą.

Iki šiol veiksniai, kylantys pačios finansų sistemos viduje, turėjo kur kas didesnį poveikį pasaulio ekonomikos būklei. Vargu ar net ir pandeminis gripas galėtų padaryti tiek žalos, kiek lėmė neatsakingai vertinta rizika ir pigiai dalyti kreditai.

Gripo pandemijos

Per pastarąjį šimtmetį per pasaulį persirito trys gripo pandemijos:

1918–1919 m. siaučiantis ispaniškasis gripas nusinešė apie 40–50 mln. žmonių gyvybių;

1957–1958 m. kilo azijietiškojo gripo pandemija, dėl kurios mirė 2–4 mln. žmonių;

1968–1969 m. nuo Honkongo gripo mirė apie 1–4 mln. žmonių.

Per pastaruosius dvylika metų nemažai baimės sukėlė trys gripo virusai. 1997 m. Honkonge užfiksuotas paukščių gripo virusas, nuo kurio patvirtintos 6 mirtys. 2003-iaisiais pastebėta šio viruso atmaina, vadinama SARS, nuo kurios Vietname mirė apie 50 žmonių. Nuo kiaulių gripo pasaulyje per šiuos metus jau mirė beveik 8 tūkst. žmonių, didžioji dalis – Amerikos žemyne.

Pasaulio sveikatos organizacija