Lietuvoje kuriama sistema, kuri leis stebėti, kaip baigus studijas klostosi aukštųjų mokyklų absolventų karjera. Į Lietuvą atvykę ekspertai iš tarptautinių organizacijų dalijosi patirtimi, kaip pasinaudojant tokiais duomenimis ateityje rengti rinkai paklausius specialistus.

Kasmet Lietuvoje universitetus ir kolegijas baigia per 30 tūkstančių žmonių. Mokslo ir studijų stebėjimo ir analizės centro 2012–2013 metų duomenimis, net trečdalis dirbančių absolventų užsiima su jų turima specialybe nesusijusia veikla, o penktadalis dirba žemesnės kvalifikacijos, aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą.

„Tyrimo tikslas yra pastebėti, kaip įsidarbina skirtingų aukštųjų mokyklų, skirtingų studijų krypčių žmonės. Valstybė finansuoja nemaža dalimi ir išties, jeigu turėdamas aukštojo mokslo diplomą, įgijęs tam tikras žinias, tam tikras kompetencijas nesugebi jų efektyviai pritaikyti darbe, tai yra klausimas ir švietimo turinio, ir švietimo planavimo. Ir neturėtų taip būti, kad aukštasis mokslas ruoštų bedarbius“, – teigia Mokslo ir studijų stebėjimo ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė.

Direktorė teigia, jog ši absolventų karjeros stebėjimo sistema yra pirmas bandymas realiai pasverti aukštojo mokslo rezultatus. Ekspertai pastebi, kad tyrimo rezultatai taip pat reikalingi planuojant, kokių specialistų reikės ateityje.

„Pirmiausia, aš įžvelgiu, kad tai yra didelė nauda patiems universitetams ir kolegijoms. Jie pamato savo specialistų karjerą nebe apklausomis, nebe nuomonės tyrimais, o realiais daviniais. Tai yra unikali duomenų bazė, leidžianti universitetams pamatyti savo darbo kokybę“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas dr. Rimantas Vaitkus.

Informacijos apie absolventų karjerą rinkimas ir vėliau jos pritaikymas rengiant specialistus visose šalyse skiriasi, tačiau ekspertai pastebi tam tikras bendras tendencijas, kurių sprendimo būdai gali būti pritaikyti ir Lietuvoje, nes darbdaviai dažnai laukia praktinių įgūdžių turinčių darbuotojų.

„Manau, kad labai svarbu, jog studentai dar studijų metais susipažintų su jų laukiančiu darbu per praktikas ar kitus projektus. Pastebėjome, kad pas mus, Norvegojoje, taip ir daroma ir tai yra puikus būdas studentams pereiti nuo mokslų prie jų norimo darbo“, – pasakoja Norvegijos inovacijų, mokslo ir studijų instituto generalinis direktorius dr. Sveining Skule.

Tyrėjai pastebi, kad geriausiai darbo rinkoje įsitvirtina antrosios pakopos universitetinių studijų, matematikos ir kompiuterijos mokslų absolventai.