Net ir šiais neramiais ekonomikos laikais galima gauti pigių paskolų litais. Jas dalija Lietuvos bankas, tiesa, tik savo darbuotojams.

Skolina saviems

Politikams tik dabar užkliuvo centrinio banko dosnumas savo darbuotojams skirstant milijonus būsto paskolų. Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška tikino, kad dalydamas paskolas darbuotojams centrinis bankas jokių įstatymų nepažeidžia. Lietuvos banko įstatyme nurodyta, kad šio banko tarnautojams gali būti suteikiamos finansinės paslaugos Lietuvos banko valdybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Paskolas savo darbuotojams teikia visi ES valstybių centriniai bankai ir Europos centrinis bankas.

2009 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvos bankas savo tarnautojams buvo suteikęs būsto paskolų už daugiau kaip 20 mln. litų. Iš viso darbuotojams išdalyti 203 kreditai, kurių vidutinis dydis viršija 100 tūkst. litų. Dar daugiau kaip 0,5 mln. litų darbuotojai gavo vartojimo paskolų, kurių vidutinė nesiekia 5 tūkst. litų.

Per pastaruosius trejus metus daugiausia būsto ir vartojamųjų paskolų buvo išdalyta 2008 m. Tąkart darbuotojams buvo suteikti 36 būsto kreditai, kurių bendra suma beveik 9 mln. litų, ir 72 vartojimo kreditai – apie 565,4 tūkst. litų.

2007 m., kai nekilnojamojo turto kainos buvo pasiekusios piką, Lietuvos banko darbuotojams buvo suteikta 11 būsto kreditų (2,7 mln. litų) ir 64 vartojimo kreditai (548,9 tūkst. litų).

Šiemet per pirmą pusmetį jau suteikta 17 būsto (4,5 mln. litų) ir 42 vartojimo kreditai (388,9 tūkst. litų).

Turtą teks įkeisti

Tam, kad galėtum gauti paskolą Lietuvos banke, tereikia čia dirbti vos pusmetį. Maksimali būsto kredito trukmė – 25 metai, minimali – 2 metai. Vartojamąją paskolą teks grąžinti ne ilgiau kaip per dvejus metus, bet ne trumpiau – kaip per tris mėnesius.

Yra ir daugiau sąlygų, pagal kurias vertinama, ar suteikti paskolas Lietuvos banko darbuotojams. Kreditas būstui pirkti negali būti didesnis kaip 85 proc. būsto vertės. Taip pat vertinamos Lietuvos banko tarnautojo finansinės galimybės įvykdyti įsipareigojimus. Be to, kaip ir imant paskolą komerciniame banke, hipotekos įstaigoje teks įregistruoti, kad nekilnojamasis turtas įkeičiamas Lietuvos bankui.

Pasirašius sutartį prieš išmokant kredito lėšas Lietuvos banko tarnautojas privalo apdrausti draudimo bendrovėje įkeičiamą nekilnojamąjį turtą.

Dosnios sąlygos

Lietuvos bankas taip pat informavo, kad kreditai darbuotojams suteikiami tik litais. Tačiau centriniame banke paskolos nacionaline valiuta nėra tokios žvėriškai brangios kaip komerciniuose bankuose.

Šiuo metu būsto kreditams taikomos 4,25 proc., vartojimo kreditams – 8,25 proc. palūkanos. Tokios palūkanos yra du ar net tris kartus mažesnės nei savo klientams skaičiuoja Lietuvos banko kontroliuojami komerciniai bankai.

Vien tiktai 6 mėnesių VILIBOR (tarpbankinės palūkanų normos litais), pagal kurias skaičiuojama paskolų litais kintamoji palūkanų dalis, šiuo metu viršija 9 proc., taigi nusprendus imti paskolą litais komerciniame banke dar reikėtų pridėti 2,5–4 proc. banko maržą. Vartojimo kredito palūkanos taip pat svyruoja apie 15–25 proc.

Paskolas lengvatinėmis sąlygomis savo darbuotojams teikia ir komerciniai šalies bankai. Prieš kelerius metus tokios darbuotojų motyvacijos ir skatinimo priemonės buvo gana įprastos. Iš darbdavio buvo galima pasiskolinti itin palankiomis sąlygomis. Tačiau šiuo metu tokiomis dovanomis nebesišvaistoma, o nuolaidos taikomos tik banko maržai. Jeigu darbuotojas iš banko išeina, jo sutartis dėl paskolos dažniausiai būna perrašoma taikant įprastines sąlygas.

Tačiau gavus paskolą Lietuvos banke, net ir pakeitus darbovietę lieka ramu. Pasibaigus darbo sutarčiai su Lietuvos banku turi būti grąžinami tik įkeičiamu turtu neužtikrinti vartojimo kreditų likučiai, viršijantys 5 tūkst. litų.

Kalti patys politikai?

Vyriausiajam Lietuvos bankininkui Reinoldijui Šarkinui ši vasara, ko gera, viena neramiausių. Lietuvos banko vadovas užsitraukė kai kurių politikų nemalonę. Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas paragino R.Šarkiną atsistatydinti, antraip žadėjo surengti viešą protesto akciją prie Lietuvos banko. Vakar centrinio banko vadovui Seime teko aiškintis opozicijos atstovams. Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis pareiškė, kad dėl padėties bankų rinkoje bus reikalaujama tiek centrinio banko valdybos pirmininko, tiek finansų ministrės Ingridos Šimonytės asmeninės atsakomybės.

R.Šarkinas pareiškė, kad prie sunkios finansinės šalies padėties prisidėjo dosnios rinkimų laukiančių politikų dalybos.

"Blogiausia padėtis dėl to, kad rinkimai ne laiku ir rinkimų metais pilna buvo priimta tokių sprendimų, kurie didino išmokas. O kai prasidėjo smukimas, reikia atsisakyti tų išmokų... – susitikime su Seimo opozicija tvirtino centrinio banko vadovas. – Jeigu nebūtų buvę priimami tokie sprendimai, dabar būtų buvę daug lengviau."

Daugiausia įstatymų pataisų, kurioms įgyvendinti prireikė milijardų, parlamentarai priėmė 2007 m. pabaigoje tvirtindami 2008-ųjų biudžetą.