Kaimynių sprendimai
Lenkija paskelbė įvesianti degalų kainų viršutines ribas. Įvedus apribojimus, kainos sumažės maždaug 1,20 zloto (0,28 euro) už 1 l, tikino ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Maksimalias degalų kainas kasdien nustatys energetikos ministras.
Šiuo metu bazinis 95 oktaninio skaičiaus benzinas kainuoja 7–7,50 zloto (1,64–1,76 euro) už 1 l, o tie, kurie naudoja bazinį dyzeliną, turi mokėti 8–9 zlotus (1,87–2,11 euro) už 1 l.
Pasak „TVPWorld“, premjeras taip pat paskelbė, kad Lenkija sumažins pridėtinės vertės mokestį (PVM) degalams nuo 23 iki 8 proc., o akcizo mokestį – iki ES taisyklėse numatyto minimumo.
Be to, Vyriausybė sumažins muitus degalams iki 29 grašių (0,068 euro) už 1 l benzino ir 28 grašių (0,066 euro) už 1 l dyzelino.
D. Tuskas pareiškė, kad Lenkijos padėtis degalų pasiūlos požiūriu išlieka stabili dėl turimų atsargų. „Esant tokiai padėčiai, kol kas neplanuojame riboti degalų pardavimo degalinėse“, – sakė jis.
„Atidžiai stebėsime, ar reikia reaguoti į degalų turizmo mastą“, – žurnalistams pabrėžė D. Tuskas.
Latvijos Saeima taip pat jau priėmė įstatymą dėl degalų kainų augimo ribojimo. Įstatymas numato laikiną dyzelino akcizo sumažinimą – nuo dabartinių 467 eurų iki 396 eurų už 1 tūkst. l. Žymėtam žemės ūkio dyzelinui nustatytas 21 euro už 1 tūkst. l akcizo tarifas vietoj dabartinio 70,05 euro.
Sumažinti tarifai galios nuo balandžio 1 iki birželio 30 d.
Kritika Slovakijai
Slovakija reikalauja, kad užsienio vairuotojai už dyzeliną mokėtų daugiau. Europos Komisijos (EK) teigimu, tai prieštarauja ES teisei.
Bratislava degalų pardavimą ribojančias priemones motyvuoja naftos tiekimo vamzdynu per Ukrainą sustabdymu.
„Družba“ naftotiekis atsidūrė Slovakijos, Vengrijos ir Ukrainos ginčo centre. Kyjivas teigė, kad Rusijos naftą į Europą tiekiantis vamzdynas buvo pažeistas per Rusijos smūgius Ukrainos teritorijoje sausio pabaigoje. Priėjimo prie jūros neturinčios kaimynės Slovakija ir Vengrija apkaltino Kyjivą sąmoningai vilkinant vamzdyno atidarymą.
Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico Vyriausybė pradėjo riboti dyzelino pardavimą degalinėse: dabar klientams leidžiama pripildyti tik automobilio baką ir iki 10 l talpos kanistrą.
Ji taip pat nurodė, kad užsienio vairuotojai, kurie šiuo metu naudojasi mažesnėmis kainomis Slovakijoje, turės mokėti daugiau – kaina bus apskaičiuojama pagal Austrijos, Lenkijos ir Čekijos kainų vidurkį.
Atidžiai stebėsime, ar reikia reaguoti į degalų turizmo mastą.
Kartą per dieną
Vokietijos Bundestagas nusprendė, kad degalinės kuro kainą galės kelti tik kartą per dieną – 12 val. Taip norima užkirsti kelią staigiems kainų šuoliams degalinėse. Mažinti kainas bus galima bet kuriuo metu. Už šio reikalavimo nepaisymą grės iki 100 tūkst. eurų bauda.
Švedijos Vyriausybė jungiasi prie siūlančių laikinai sumažinti benzino ir dyzelino mokesčius. Jei parlamentas pritars, siūlomas mokesčių sumažinimas galios nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo pabaigos.
Vyriausybės teigimu, sumažinus mokesčius, benzino 1 l kaina sumažėtų viena krona (9 euro centais), o dyzelino – 0,4 kronos (3,7 euro cento). Prireikus, Vyriausybė kreipsis į EK prašydama leidimo dar labiau mažinti mokesčius.
Vyriausybė taip pat pareiškė įvedanti subsidijas, kuriomis bus kompensuojamos didėjančios elektros kainos namų ūkiams.
Italija Vyriausybės dekretu jau sumažino akcizus benzinui ir dyzelinui, dėl to kainos iš karto krito 25 centais už 1 l.
Vyriausybės dekrete yra ir antispekuliacinis mechanizmas. Pasak premjerės Giorgios Meloni, naftos koncernų ir degalinių operatorių nustatoma kaina bus griežtai susieta su faktiniu žaliavinės naftos kainų kitimu pasaulinėje rinkoje. Tai esą leis iš karto stabdyti nepagrįstą kainų kilimą. Taip pat bus užtikrinta, kad pingant naftai, naftos koncernai ir degalinės atitinkamai mažins savo kainas.
Brangūs paketai
Ispanijos parlamentas patvirtino platų 5 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, skirtą sušvelninti ekonominį karo Artimuosiuose Rytuose poveikį.
Šis planas apima ir žymų energetikos mokesčių mažinimą. Priemonės apima PVM lengvatas dujoms ir degalams. Tikimasi, kad tai sumažins kainas degalinėse iki 0,3 euro už 1 l, o tai vidutiniam automobiliui sudarytų apie 20 eurų už pilną baką.
Papildoma parama apima tiesioginę 0,2 euro subsidiją už 1 l degalų transporto operatoriams, ūkininkams, gyvulių augintojams ir žvejams, taip pat mažesnius elektros mokesčius. Panašios krypties ėmėsi ir kaimyninė Portugalija.
Graikija balandžio ir gegužės mėnesiais taip pat skyrė 300 mln. eurų paramą gyventojams ir ūkininkams, o Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas paskelbė apie panašų 250 mln. eurų vertės priemonių paketą. Iki gegužės pabaigos dyzelino akcizas Airijoje bus sumažintas 20 euro centų už 1 l, o benzino – 15 centų už 1 l.
Kitos paketo priemonės apima mokesčių grąžinimo schemą krovinių vežėjams keliais ir degalų pašalpų laikotarpio pratęsimą beveik 0,5 mln. namų ūkių.
M. Martinas žurnalistams Dubline sakė, kad Vyriausybė nesvarsto normuoti degalus, kaip tai daroma Slovėnijoje.
Toliau nuo Europos
Nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną sukėlė karą, kelios šalys, o tarp jų ir Kroatija, Vengrija, Pietų Korėja bei Tailandas, nustatė viršutines degalų kainų ribas.
Vietnamas atšaukė muitus degalų importui iki balandžio pabaigos. Japonija teikia subsidijas naftos perdirbėjams siekdama užtikrinti, kad benzino kaina degalinėse išliktų apie 170 jenų (1,07 JAV dolerio) už 1 l, nors mėnesio viduryje ji pasiekė rekordinį lygį – 190,8 jenos.
Taivanas taiko mechanizmą, kuris kompensuoja 60 proc. kainų padidėjimo, o Kinija apribojo degalų kainų kilimo degalinėse mastą.
Marokas įvedė specialią tiesioginę subsidiją kelių transporto įmonėms. Brazilija paskelbė laikinas priemones degalų kainų kilimui riboti, įskaitant dyzelinui taikomų mokesčių sustabdymą.
Bangladešas įvedė normavimą, Egiptas apribojo nebūtinas valstybės tarnautojų keliones, Filipinai sumažino keltų eismą, pakilo vietinio susisiekimo paslaugų kainos.
Antra pagal dydį suskystintųj7 naftos dujų, naudojamų maisto gaminimui, importuotoja pasaulyje Indija nuo šiol prioritetą teikia tiekimui šalies gyventojams.
Pietų Korėjos valdančioji partija pareiškė, kad šalis panaikins 80 proc. nustatytą anglimi kūrenamų elektrinių galios ribą ir padidins branduolinės energijos naudojimą iki maždaug tokio paties lygio.
Vartojimo mažinimas
Kitos šalys įgyvendina priemones, skirtas degalų suvartojimui mažinti. Tailandas skatina valstybės tarnautojus dirbti iš namų, o Vietnamas skatina tokios politikos imtis darbdavius.
Indonezija svarsto galimybę įvesti vieną darbo dieną iš namų valstybės tarnautojams, o Filipinai žengė dar toliau: įvedė keturių dienų darbo savaitę valstybės tarnautojams.
Tailande temperatūra viešuosiuose pastatuose buvo pakelta iki 26 °C – taip siekiama sumažinti elektros energijos suvartojimą oro kondicionavimui.
Vietnamas skatina žmones važinėti dviračiais, organizuoti bendras keliones ir naudotis viešuoju transportu. Dėl degalų trūkumo šalis mažins vidaus skrydžių skaičių.
Bangladešas uždarė universitetus ir paankstino Eid šventės, žyminčios musulmonų šventojo mėnesio Ramadano pabaigą, šventimą, kad būtų sumažintas elektros energijos suvartojimas.
Šalys taip pat svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, nes JAV kovo viduryje laikinai sustabdė jai taikomas sankcijas.
Naujausi komentarai