Įtampa tarp pozityvių verslo ambicijų ir negirdimo jo balso buvo aptarta minėto forumo diskusijoje „Verslo atsakomybė: kur mes tikrai turime būti?“, kurią moderavo „Sorainen“ partneris, advokatas Laimonas Skibarka, o savo mintimis dalijosi žurnalistas, visuomenininkas ir karys savanoris Edmundas Jakilaitis, signataras ir verslininkas Aleksandras Abišala bei bendrovės „Hostinger“ valdybos pirmininkas Arnas Stuopelis.

„Manau, kad mes išnaudojame kokius 5 proc. potencialo. Labai mažai naudojamės tuo, ką turime. Daug seno gero lietuviško verslo beveik neskiria pinigų politikai, nes į ją „geriau nesivelti“ – buvo nukentėję ar tiesiog nenori problemų. Verslo asociacijų biudžetai juokingi, jos nėra turtingos ir stiprios. Tačiau, jeigu planuojame čia likti, turime pasisakyti esminiais klausimais, kurie svarbūs visai visuomenei – galime ir paremti, ir skirti laiko, ir kalbėtis su darbuotojais, su bendruomene“, – sakė A. Stuopelis.

Ne įmonės, o žmonės

A. Abišala akcentavo, kad kalbėdami apie verslo atsakomybę dažnai pamirštame, jog tai yra tik veikla, o realius sprendimus priima žmonės.

„Verslas neturi jokios atsakomybės – verslą daro žmonės. Tai yra verslininkų, akcininkų ir verslų vadovų atsakomybė, ir dažniausiai jie yra Lietuvos piliečiai. Jie turi daugiau galios už daugumą piliečių: pirmiausia – daugiau pinigų, bet dar svarbiau – energijos, gebėjimo valdyti organizacijas, supratimo apie ekonomiką. Todėl jų atsakomybė – didesnė. Kas turi daugiau, iš to daugiau ir reikalaujama. Verslininkai turėtų būti tarp visuomenės lyderių, greta intelektualų, vyskupų, politikų – šiandien tos atsakomybės, mano manymu, dar trūksta“, – antrindamas apklausos rezultatams teigė A. Abišala.

E. Jakilaitis pritarė A. Abišalai ir pabrėžė viešai kalbąs apie nacionalinį saugumą, Ukrainą ir pilietinę atsakomybę todėl, kad tai, jo žodžiais, yra piliečio pareiga.

„Verslininkai turi veikti kaip piliečiai. Kalbėti apie mokesčius ar verslo reguliavimą yra verslo organizacijų darbas, bet man labiausiai trūksta verslininkų, kurie prisiimtų atsakomybę už valstybės likimą kaip fiziniai asmenys ir diskutuotų bendrais klausimais – apie saugumą, švietimą, Europos ateitį“, – sakė E. Jakilaitis.

Man labiausiai trūksta verslininkų, kurie prisiimtų atsakomybę už valstybės likimą kaip fiziniai asmenys.

Diskusiją moderavęs L. Skibarka pabrėžė, kad verslo atsakomybė neturėtų būti suprantama kaip politika siaurąja prasme – tai, visų pirma, pilietinė lyderystė. Apklausa rodo, kad būtent tokio vaidmens visuomenė iš verslo ir tikisi.

„Verslo lyderiai turi garsiau kalbėti valstybei svarbiais klausimais. Tai nėra politikavimas, tai – pilietinė lyderystė. Kiekvienas galime skirti daugiau dėmesio savo įmonių darbuotojams regionuose, dalyvauti vietos bendruomenėse ir jas remti. Jeigu norime, kad čia būtų gera gyventi mums ir mūsų vaikams, nebegalime likti nuošalyje“, – apibendrino L. Skibarka.

Balsas per tylus

Diskusijos metu aptarta, kad Lietuvoje verslo balsas politiniuose procesuose kur kas tylesnis nei Vakarų valstybėse. Kaip pastebėjo A. Stuopelis, Vakarų šalyse verslo įtaka politiniams procesams yra gerokai didesnė, o Lietuvoje partijos dažnai neieško dialogo su verslo bendruomene.

E. Jakilaičio teigimu, viena priežasčių – nuo 2012 m. galiojantis juridinių asmenų draudimas remti politines partijas, dėl kurio partijos faktiškai tapo biudžetinėmis organizacijomis.

„Politines partijas šiandien išlaiko biudžetas – jos gauna kelis milijonus eurų per metus, turi savo struktūras ir gyvena savo burbuluose. Jei juridinių asmenų finansavimas partijoms būtų grąžintas, jos būtų priverstos užmegzti dialogą su verslo bendruomene, kalbėti apie didesnius tikslus, o ne tik apie postų pasidalijimą ir struktūrų išlaikymą“, – sakė E. Jakilaitis.

A. Stuopelis dalijosi estų organizacijos „Founders Society“ pavyzdžiu, kai technologijų įmonių įkūrėjai ir kiti aktyvūs visuomenės nariai skaidriai ir viešai finansuoja provakarietiškas partijas, siekdami kurti pokytį valstybėje.

Gynybos sektorius

Lietuvoje jau yra sėkmingų pavyzdžių, kai privačios iniciatyvos išjudino valstybės mąstymą apie gynybos finansavimą ir pajėgumus, tačiau, anot diskusijos dalyvių, potencialo dar daug. E. Jakilaičio nuomone, vienas didžiausių neišnaudotų šansų – didžiųjų Lietuvos įmonių įsitraukimas į gynybos pramonę.

„Visuomenės interesas labai paprastas – kad didžiosios Lietuvos įmonės atsisuktų į gynybos pramonę. Pokytį padarys ne maži projektai, o šimtų milijonų eurų apyvartą generuojančios įmonės, kurios ateis į šį sektorių. „Teltonika“, BOD ir kitos gamybos įmonės turi technologijų ir linijas, kuriomis galima kurti gynybos produktus. Gynyba artimiausią dešimtmetį bus viena svarbiausių investavimo krypčių Europoje. Klausimas, ar mes tame dalyvausime, ar tik žiūrėsime iš šono“, – pabrėžė E. Jakilaitis.

A. Stuopelis pasiūlė dar vieną kryptį, kurioje verslas galėtų aktyviai remti pokyčius – visuotinį šaukimą atlikti karinę tarnybą tiek vyrams, tiek moterims.

„Visuotinis šaukimas – tema, kurios visi vengia, bet tai būtų vienas stipriausių socialinių klijų. Baigei dvyliktą klasę – trys mėnesiai miške, fizinis pasirengimas, komandiniai iššūkiai, paskui gali eiti dirbti ar studijuoti. Tai suvienytų miestus ir kaimus, skirtingas socialines grupes. Aš asmeniškai prie tokios iniciatyvos prisidėčiau ir finansiškai“, – sakė A. Stuopelis.