„Jis nėra taršos mokestis. Taršos mokestis būtų toks mokestis, kuris smarkiai koreliuoja su faktine tarša. Tokį mokestį mes jau seniai turime, Vyriausybė apie tai nežino. Tai yra akcizas. Jis labai koreliuoja su tuo, kiek tu nuvažiuoji, kokiu greičiu ir t. t. Dabar įvedė regresinį turto vienetų mokestį. Nesvarbu, ar tu nuvažiuoji tūkstantį kilometrų, ar 50 tūkst. per metus – visi mokės vienodai. Problema, kad žmones, kurie turi kelis automobilius, bet važinėja tik su vienu, mokės už visus. Čia yra turto mokestis“, – sakė R. Kuodis.

„Yra kitų kelių, kaip tvarkyti taršą, ir aš siūlau pradėti apie juos šnekėti. Ministras labai skandalingai pasakė, kad reikia spręsti Vilniaus problemą. Ministras sprendžia Vilniaus centro problemą visos Lietuvos kūjiniu pavidalu. Jei jis nori spręsti Vilniaus centro problemą, yra ir kitų būdų: apmokestinti važiavimą į Vilniaus centrą ar išstumti automobilius su didesniais parkavimo mokesčiais ir t. t. Tai būtų taškinis, aiškus sprendimas, kad reikia dyzelinius automobilius išstumti iš miesto centro. O dabar išeina, kad visi kaimiečiai, kurie neturi nieko bendra su Vilniaus centru, turės mokėti pakankamai daug pinigų už savo senus automobilius, su kuriais nuvažiuoja tūkstantį kilometrų per metus. Užtat šitas mokestis yra regresinis“, – kalbėjo ekonomistas.

O dabar išeina, kad visi kaimiečiai, kurie neturi nieko bendra su Vilniaus centru, turės mokėti pakankamai daug pinigų.

„Tarša miestuose yra blogesnė, nes ten didesnė jos koncentracija ir blogesnės pasekmės sveikatai. Tarša kaimuose yra maža problema. Turėsime tam tikrą paradoksą: dyzeliniai automobiliai yra ekonomiškesnis CO2 išmetimo atžvilgiu. Beje, dėl to jiems ir buvo leista paplisti Europoje, čia buvo politikų sprendimas devintajame dešimtmetyje. Politikai čia yra pridarę šizofrenijos – jie įsileido dyzelinius automobilius į miesto centrus, yra staiga jie persigalvoja. Kai jau suformuotas didelis parkas, žmonės gali pagrįstai kraipyti galvas: „Jūs, šizofrenikai, ką jūs ten išdarinėjate?“ Jūs apsispręskite, su kuo kovojate“, – teigė R. Kuodis.

„Yra kaimiečių, kurie turi po kelis senus automobilius. Jiems susidarys mažiausiai 1000 eurų. Kalbant apie elektromobilius, politikai labai paprastai galvoja, ar automobilis teršia: pasilenkia, pasižiūri po dugnu, ar yra išmetamasis vamzdis. Jei nėra, sako: automobilis neteršia. Bet elektromobiliai prie dabartinės situacijos yra tiek pat teršiantys, kiek vidaus degimo varikliai. Yra dvi priežastys, kodėl taip yra. Vienas dalykas, elektromobiliams pagaminti naudojama tarši energija. Antras dalykas, elektromobiliai nevažiuoja šventąja dvasia – jiems užkrauti baterijas reikia elektros. Elektra gaminama taršiais būdais. Tad elektromobiliai bent jau kol kas nėra kažkuo švaresni nei dabartinis automobilių parkas. Ateityje, kai pasikeis elektros gamybos būdai, galėsime grįžti prie tos temos. Bet nereikia savęs apgaudinėti dėl tų elektromobilių“, – šnekėjo jis.

Norėtųsi aiškios linijos iš valdžios pusės, nesiblaškymo, nesimėtymo ir mažiau šizofrenijos.

„Norėtųsi aiškios linijos iš valdžios pusės, nesiblaškymo, nesimėtymo ir mažiau šizofrenijos. Jeigu jie neužsiciklintų ant to savo įdirbio, kurį jie padarė ir kurį reikia prastumti, galėtume turėti pilnavertiškesnę diskusiją apie tai, kaip keisis vartotojų įpročiai ir kuo jie važinės. Didžiausia problema su klimato kaita yra, kad, turtėjant visuomenei, žmonės važinėja daugiau. Čia ir yra pagrindinė priežastis, kodėl mūsų išmetimai didėja. Ką su tuo daryti? Tai – ilga pasaka, kaip žmones persodinti į viešąjį transportą, kaip į jį reikia investuoti, kad tie žmonės patogiai pasiektų iš priemiesčių miesto centrus ir t. t. Bet pas mus apie priemiesčio gyventojus mažai kas suka galvą“, – tikino ekonomistas.

Anot R. Kuodžio, didžiausia mokesčių našta kris tiems, kurie mažai važiuoja ir tiems, kurie turi daugiau automobilių:

„Yra žmonių, kurie turi vieną automobilį vasarai, kitą žiemai, trečią miškui ir pan. Šitie nepelnytai kentės, nors yra mažieji teršėjai. O tie, kas į Palangą kiekvieną savaitgalį laksto 150 km/h greičiu su naujausiu BMW, šitie – paprastai verslininkai, turtingesni žmones. Jie šituos dalykus nurašys įmonėms ir pan. Va, kur yra bėda. Kai kalbu apie regresiją, aš kalbu apie tai rimtai“, – teigė ekonomistas.