Šis sprendimas – svajonės pabaiga ne tik duris užvėrusiai desertinei, bet ir turistams, kurie sostinės kavinę jau buvo pamėgę.

„Ateidavau čia pusryčių ar atsigerti kavos su draugais. Tai buvo mano mėgstamiausia vieta pasikviesti žmonių, kavinė prašmatni, jauki. Yra ir kitų vietų, bet ši buvo ypatinga“, – šnekėjo turistė iš Lenkijos Barbara.

Kavinių tinklas „Sugamour“ uždarė visas tris desertines Vilniuje ir Kaune. Tad dabar vaizdas pro langą nebesaldus, kaip ir nesaldi čia dirbusių žmonių padėtis.

„Sugamour“ – 103 darbuotojai. Čia galima sakyti kaip 25 mažos įmonės, maži restoranėliai“, – pabrėžė „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.

1,5 milijono investicijos į desertines nuėjo perniek dėl sunkiai išgyventos pandemijos. Dar kilo darbo užmokestis, bet tašką padėjo valdžios atimta pridėtinės vertės mokesčio lengvata.

A.Ufarto / ELTOS nuotr. 

„Buvome priversti pasikelti kainas, tai srautas pamažėjo. To užteko, kad pinigų srautai taptų neigiami“, – tikino „Amber Food“ vadovas.

Kavinės ant durų rakina spynas, bet maitinimo įstaigų bankrotų nedaugėja. Tokį netikėtumą fiksuoja kredito biuras „Creditinfo“. Jų duomenimis, pernai kavinių ir restoranų bankrotų netgi penktadaliu mažiau nei užpernai.

„Maitinimo įmonės bando iš visų galimų variantų ir lėšų išgyventi, išlaukti momento. Vartotojai labai mažina išlaidas restoranams, bet, panašu, kad po truputį situacija stabilizuojasi“, – kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Nemokiausios pernai buvo statybų įmonės. Stabdyti kranus ir apleisti statybų aikšteles teko per 240 bendrovių. Užpernai tokių buvo 17 procentų mažiau.

„Palūkanos iki praeitų metų antro pusmečio pradžios buvo rekordiškai didelės, tai numušė NT ir statybų paklausą, automatiškai sukėlė finansinių iššūkių daliai statybų bendrovių“, – aiškino A. Izgorodinas.

Gesinti šviesas teko ir apie 240 prekybininkų. Pagal bankrotus jie atsidūrė antroje vietoje.

„Tai palietė smulkesnes įmones. Neatlaiko konkurencijos, kadangi darbo kaštai nenustoja augti“, – tvirtino Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.

Neišsilaikė ir tris parduotuves Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose turėjęs „Maisto logistikos centras“. Nors pirkėjai sako, kad čia ir taip lankydavosi retai.

„Aš joje nesilankydavau, ji manęs nesudomino. Vieną kartą užėjau – nieko man tinkamo nebuvo: pustuštės lentynos, stelažai ir viskas“, – sakė pašnekovė.

Nežinome, kokia bus politika tarp Europos ir JAV. Tai gali trikdyti prekybą, transporto sektorių.

Praėję metai nebuvo rekordiniai bankrotais. Tačiau vis tiek sužlugusių įmonių – per tūkstantį, tai yra 16 procentų daugiau nei užpernai.

„Iš principo, jeigu taip žiūrint, tai taip – kasdien po tris įmones. Bendrai pastebime, kad bankrutuoja įmonės, kurios jau turi skolų. Ganėtinai retas atvejis, kad bankrotas būtų visiškai netikėtas“, – nurodė „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė.

Iškeltas bankrotas – skausmas ne tik vadovui, bet ir darbuotojams. Sutartis nutrūksta, tenka ieškoti kito darbo.

„Panašu, kad gyventojai susirado kitą darbą. Bankrotų skaičius išaugo, bet nedarbo lygis išliko stabilus“, – kalbėjo ekonomistas.

Net ir bedarbio neišleidžia tuščiomis – darbuotojui išmokamas atlyginimas, šiemet ne daugiau nei 6000 eurų „ant popieriaus“. Nuo sausio ilgamečiams darbuotojams priklauso ir papildoma kompensacija.

A.Ufarto / ELTOS nuotr.

„Jam priklauso išmoka, kuri sudaro, dirbus nuo 5 iki 10 metų, apie 80 procentų jo buvusio vieno vidutinio atlyginimo. Jei 20 ir daugiau metų – nuo 3 vidutinių atlyginimų paskaičiuota 80 procentų kompensacija“, – šnekėjo advokatas Laurynas Staniulis.

Ekonomistė spėja, kad šiemet finansinės negandos užklups mažiau įmonių, tačiau rizikų yra transporto sektoriuje.

„Nežinome, kokia bus politika tarp Europos ir JAV. Tai gali trikdyti prekybą, transporto sektorių. Tačiau tikėtina, kad atlyginimai vis tik augs ir ta mažmeninė prekyba, kuri jau apsivalė ir bankrutavo, turėtų stotis ant kojų“, – aiškino E. Stonkutė.

Vidutinė vienos bankrutavusios įmonės metinė apyvarta siekė apie 900 tūkstančių eurų.