Žemės pardavimo saugiklius nagrinėjanti darbo grupė iš esmės pritarė siūlymui ateityje leisti Lietuvoje dirbamą žemę įsigyti tik Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečiams.

Jeigu tokiam siūlymui, kurio autorė - Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė, pritartų Seimas, reikštų, kad Lietuvoje žemės negalės įsigyti ne tik trečiųjų šalių, bet ir kai kurių NATO valstybių piliečiai.

„Mes įsipareigojimą dėl žemės pardavimo turime tik Europos Sąjungai, o ne kitoms valstybėms, tai jų piliečiams ir nesiūlome parduoti žemės“, - teigė darbo grupės narė A.Stancikienė.

Tačiau ir ES piliečiai Lietuvoje įsigyti žemės, gauti ją mainais ar dovanų bei išsinuomoti ne ilgiau negu 25 metams galėtų tik tada, jeigu atitiktų tam tikrus reikalavimus.

Darbo grupė pritarė parlamentarės siūlymui leisti Lietuvoje žemę įsigyti ne visiems ES valstybių piliečiams, o tik ne mažiau kaip trejus metus gyvenantiems ir mokantiems mokesčius Lietuvoje, valstybei lojaliems asmenims. Dėl lojalumo jie turėtų gauti Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą. Be to, tokie asmenys turėtų mokėti lietuviškai.

Tokias galimas Konstitucijos įstatymo pataisas antradienį svarsčiusi Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta grupė, kurioje yra visų Seimo frakcijų narių, reikalavimą dėl lietuvių kalbos sušvelnino iki „susikalbėjimo lygio“ - nepritarė, kad būtų reikalaujama kalbos egzamino.

Kaip ir lietuviai, dirbamos žemės Lietuvoje norėsiantys įsigyti ES piliečiai be jokių apribojimų jos galėtų įsigyti iki 10 ha, o jeigu norėtų daugiau, turėtų gauti savivaldybės, kurioje bus perkama žemė, leidimą.

Darbo grupė nesutiko, kad žemę būtų leidžiama Lietuvoje įsigyti kitų, o ne ES šalių gyventojams, kurie įrodytų savo lietuvišką kilmę.

Galutinį sprendimą dėl šių pataisų darbo grupė planuoja priimti vėliau. Iki kovo 10-osios ji turi Seimui pateikti galutinį variantą.

Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas turėtų nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.

Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario sesiją susirinkęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad referendumo iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka, kad referendumas būtų surengtas - tam reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.