Lito devalvacijos šmėkla įkalino gyventojus finansiniuose spąstuose. Eurais pasiskolinę žmonės sprendžia galvosūkį: keisti paskolos valiutą ir mokėti žvėriškas palūkanas ar tikėti valdžia, kad litas liks stiprus.

Kalbos kelia įtarimą

Netylančios kalbos apie lito devalvaciją gyventojus, paėmusius paskolas eurais, verčia rimtai susimąstyti, ar keisti paskolos valiutą į litus. Tačiau toks žingsnis nėra tik formalus sutarties su banku perrašymas. Tai veikiau neįmanoma misija.

Šio galvosūkio sudėtingumu įsitikino būsto paskolą eurais paėmusi 28-erių vadybininkė Dalia. Moteris pernai rudenį pirko dviejų kambarių butą naujos statybos name ir iš banko daugiau kaip 30-iai metų pasiskolino 260 tūkst. litų eurais. Išgąsdinta devalvacijos šmėklos ji kreipėsi patarimo į banką.

"Šiuo metu vis garsiau kalbama apie galimybę devalvuoti litą. Tai reikštų, kad skolintis litais būtų parankiau, nes jeigu mūsų valiutos vertė sumažėtų, grąžinti paskolą eurais būtų labai sunku", – svarstė moteris ir apie galimybę pakeisti paskolos valiutą į litus pasiteiravo banke.

Skaičiai varo į neviltį

Bankininkė klientei maloniai paaiškino, kad pakeisti paskolos valiutą įmanoma, tereikia perrašyti sutartį. Tiesa, ji įspėjo, kad tokiu atveju gerokai padidėtų ir paskolos įmoka.

"Dabar jūsų paskolos palūkanos yra 5,28 proc., iš jų – 1,35 proc. yra banko marža. Įmoka, kurią dabar mokate, siekia 379 eurus (apie 1308 litus). Jei kreditą pakeistume į litus, banko marža būtų apie 2,9 proc, o VILIBOR palūkanos – daugiau kaip 8 proc. Iš viso palūkanos tikrai viršys 11 proc. Taigi mėnesinė įmoka siektų apie 2500 litų", – šypsodamasi skaičius bėrė banko darbuotoja.

Apibraukusi beveik dukart padidėjusios įmokos sumą bankininkė konstatavo, kad keisti paskolos valiutos tikrai neapsimoka. "Jeigu jus tai nuramins, aš irgi esu paėmusi paskolą eurais ir kol kas nieko keisti nežadu. Kalbos, kad litas bus devalvuotas, sklando jau ne pirmą mėnesį, bet labai abejoju, ar tai įvyks. Visi Vyriausybės sandoriai vykdomi eurais. Pati valstybė turi paskolų šia valiuta, taigi jiems patiems būtų labai nenaudinga devalvuoti litą", – ramino banko darbuotoja.

Ryžtųsi tik beprotis

Vilnietis Tomas 2007-ųjų gruodį įsigijo dviejų kambarių butą naujos statybos name ir iš banko gavo beveik 100 proc. būsto vertės – 360 tūkst. litų – siekiančią paskolą eurais.

Vyras pripažįsta, kad šiuo metu vengia peržiūrėti parduodamų butų skelbimus, nes šie aiškiai liudija, kad turtas pinga. Tačiau sklandantys gandai apie devalvaciją verčia susimąstyti, koks likimas jį ištiktų, jeigu litas nuvertėtų, o jam liktų milžiniško dydžio finansinė našta. Banke pasiteiravęs dėl galimybės pakeisti paskolos valiutą į litus, jis nieko guodžiamo neišgirdo. Vyras dienraščiui pasiskundė, kad bankas jam pasiūlė tokias sąlygas, su kuriomis sutiktų tik beprotis arba milijonierius.

Pakeitus paskolos valiutą iš eurų į litus, įmoka jam padidėtų net pustrečio karto. Vien banko marža šoktelėtų mažiausiai iki 4,5 proc. Palūkanos siektų apie 7,25 proc. Taigi iš viso per metus tektų mokėti nebe 4,9 proc., o 11,75 proc. nuo paskolos sumos.

Tiek daug palūkanos skolininkui padidėtų dar ir todėl, kad eurais bankas sutinka jam skolinti 35 metams, o litais – ne ilgesniam nei 15 metų laikotarpiui.

"Tokie skaičiai atšaldė bet kokį mano norą keisti paskolos valiutą. Baisu, kai pagalvoju apie lito devalvavimą, bet dar baisiau atrodo dabar mokėti tokius pinigus", – stebėjosi banko klientas.

Vyras mėgino banke išsiaiškinti, kodėl tiek daug skiriasi paskolų litais ir eurais našta: "Vadybininkė kažką burbtelėjo apie didesnę riziką, jeigu bus paskolinta litais. Bet negi aš, paėmęs paskolą litais, bankui atrodau rizikingesnis, nei pasiskolinęs eurais?"

Saviems nuolaidų nėra?

Nė vienas pašnekovų taip ir nesiryžo keisti kredito valiutos. Pasak bankininkų, klientų, kurie būtų tai padarę, šiemet apskritai nėra.

Net SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda nesiryžo keisti paskolos valiutos.

"Pats domėjausi, kiek kainuotų paskolą eurais pakeisti į litais. Nors prieš tai man sakė, kad to daryti šiuo metu neapsimoka. Ir iš tiesų bankas pasiūlė tokias sąlygas, kurias norėjosi kuo greičiau pamiršti. Manote, turiu geresnes sąlygas? Jos tokios pačios, kaip ir visiems kitiems klientams", – pusiau rimtai pusiau juokais sakė G.Nausėda.

Bankininkai stebisi

SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas dar pridūrė, kad tendencijos jau kurį laiką nesikeičia. Visi, kurie ryžtasi dabar imti paskolas, skolinasi tik eurais.

"99,9 proc. mūsų klientų ima paskolas eurais. Nemaža dalis senų klientų pageidauja keisti paskolos valiutą iš litų į eurus. Daugiausia tai asmenys, kurių materialinė padėtis pastaruoju metu pasikeitė ir dabar jie ieško būdų, kaip sumažinti mėnesio įmokas. Tačiau atvirkštinių variantų tikrai nėra. Juk palūkanų skirtumas labai nepalankus gyventojams", – kiek nustebęs dėl užduotų klausimų kalbėjo A.Žilinskas.

Jam pritarė ir kitų bankų atstovai. "Danske" banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis sakė, kad šiemet dar nebuvo žmogaus, kuris būtų paėmęs paskolą litais arba pakeitęs anksčiau paimto kredito valiutą į litus.

"Dabar sunku pasakyti, koks yra skaičius žmonių, kurie pakeitė paskolos valiutą į eurus. Reikėtų peržiūrėti krūvą dokumentų. Bet pagal finansų srautą galiu pasakyti, kad mūsų banko kreditų portfelyje litais išduotų paskolų šiemet jau sumažėjo 3–4 proc. Ta valiutos keitimo banga prasidėjo maždaug pernai spalį, kai pradėjo akivaizdžiai skirtis litais ir eurais išduodamų paskolų sąlygos. Nuo to laiko su tokiu prašymu kiekvieną mėnesį ateina panašus skaičius žmonių", – teigė D.Jasinskis.

Būsto paskolų rinkoje – liūdna

Panaši padėtis ir banke "Swedbank". Čia taip pat niekas neima paskolų litais. Tiesa, "Swedbank" Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė pripažino, kad klientų, norinčių pakeisti paskolos valiutą iš eurų į litus, vis dėlto pasitaiko.

"Pagal tradicinės bankininkystės principus patartina skolintis ta valiuta, kuria gaunamos pajamos. Tačiau dabar šalyje padėtis nėra įprasta. Esant dideliam paskolų palūkanų skirtumui, didesnė dalis klientų skolinasi eurais, nes tai leidžia jiems mokėti mažesnę įmoką. Klientų, kurie pageidauja pasikeisti paskolos valiutą iš litų į eurus, yra gerokai daugiau nei norinčių pakeisti paskolą eurais į paskolą nacionaline valiuta. Tačiau būna ir tokių", – sakė banko atstovė.

Jau pernai, bankams sugriežtinus skolinimosi sąlygas ir užslinkus sunkmečiui, gyventojai beveik nustojo skolintis ir šalyje veikiantys bankai pateko į nepavydėtiną padėtį. Dėl to dabar bandoma bent kiek išjudinti nekilnojamojo turto (NT) rinką. "Nordea Bank Lietuva" pradėjo vykdyti aktyvią rinkodaros akciją, kuria ragina klientus vėl pradėti skolintis būstui. Esą dabar, kai NT kainos šiek tiek nukritusios, pats laikas pasinaudoti neva labai palankiomis būsto kreditavimo sąlygomis. Kiti bankai sekti "Nordea" pavyzdžiu ir intensyvinti rinkodaros nežada. Tačiau juntama, kad pastaruoju metu bankai iš tikrųjų kiek aktyviau pradėjo siūlyti būsto paskolas. Pavyzdžiui, "Swedbank" šiuo metu išskirtinėmis sąlygomis finansuojami klientai, perkantys būstą iš banko partnerių – NT vystytojų.

Skolinti – rizikinga

Tiesa, nei "Nordea", nei kiti šalyje veikiantys bankai šiuo metu net nekalba apie paskolas litais. Vos išgirdus žodį "paskola" reikia suprasti, kad kalbama apie eurus.

Turbūt ne vienam šalies gyventojui kyla klausimas, kodėl taip yra? Negi litas bankų vadovų akyse – jau devalvuota valiuta?

"Ne, tiesiog paskolos litais yra rizikingesnės. Bankams patiems pasiskolinti litų kainuoja kur kas brangiau nei eurų – štai iš kur ta rizika. Ji ir atsispindi palūkanų kainoje. Kuo aukštesnės palūkanos, tuo didesnė rizika. Be to, lito riziką didina ir šalies rizikos rodikliai. Tiesiogiai nesakyčiau, kad jie parodo procentus, kiek šansų, kad šalis taps nemoki. Bet iš esmės tie rizikos rodikliai: tiek šalies vertybinių popierių kaina, tiek vadinamasis rizikos indeksas (angl. – Credit Default Swap), parodo kitų šalių požiūrį į mus. O per pusantrų metų šis rodiklis, t. y. šalies rizika išaugo 10 kartų", – sakė Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Arvydas Kregždė, Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento vadovas

Didesnės paskolų litais palūkanos yra dėl to, kad bankams skolintis iš kitų šalyje veikiančių bankų ar pritraukti indėlius litais yra brangiau, nei skolintis užsienyje, dažniausiai eurais.

Kita priežastis – visos šalies patikimumo rodiklis. Tai rodo ir reitingų agentūrų vis mažinami šalies reitingai ir neigiama perspektyva. Be to, finansų rinkose yra dar vienas rodiklis – Credit Default Swap (vadinamasis rizikos indeksas). Jis parodo, kokia yra tikimybė, kad šalis taps nemoki ir nesugebės grąžinti savo skolų per penkerius metus. Lietuvoje ši tikimybė siekia apie 7–8 proc., Latvijoje – 11 proc., o Ukrainoje – beveik 30 proc.

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Vienas lito devalvacijos trūkumų yra tai, kad Lietuva įsiveža daug strateginių žaliavų – naftą, gamtines dujas, o nuo kitų metų ir elektros energiją. Jos visos pabrangs tokiu procentu, kiek bus devalvuotas litas ir iš dalies neutralizuos konkurencingumo pagerėjimą. Be to, nemažai daliai namų ūkių ir įmonių lito devalvavimas užbaigtų finansinį gyvenimą, o valstybės skolinimosi išlaidos dar labiau išaugtų.

Lito patikimumo įstatymas leidžia gana "kūrybiškai" traktuoti jame numatytas nepaprastąsias aplinkybes, dėl kurių gali būti keičiamas valiutos santykis. Jei anksčiau pagrindo joms nebuvo, tai pastarąjį pusmetį visokių neigiamų reiškinių yra daugiau, nei norėtųsi. Jų traktavimas kaip "nepaprastų" atsiduria Lietuvos banko ir Vyriausybės rankose, tai turi veikti kaip raminamas veiksnys. Šiomis institucijomis pasitikiu 159 kartus daugiau negu ta, kuri yra Gedimino prospekto gale (Seimas – red. past.).