Tai yra 12 proc. daugiau nei pernai, rodo tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ parengta paslaugų centrų sektoriaus apžvalga. Negana to, pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų.

„Paslaugų centrų sektorius metai iš metų auga, tačiau erdvės plėtrai dar yra. Lyginant su pagrindiniais konkurentais regione – Krokuva, Vroclovu, Praha – Vilnius ir Kaunas dar toli gražu nėra perpildyti ir rasti išsilavinusių darbuotojų dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose paslaugų centrų investuotojams kol kas nėra sudėtinga. Augant patyrusių specialistų poreikiui Vilniuje, investuotojų žvilgsniai pamažu turėtų krypti į Kauną, kuriame šiuo metu įsikūrę vos 8 paslaugų centrai, tačiau sąlygos kurtis tokio tipo padaliniams yra labai palankios“, - teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Daugiausia paslaugų centruose dirbančių specialistų tūkstančiui gyventojų tenka Krokuvoje (47) ir Vroclove (37,6). Tuo tarpu Vilniuje šis skaičius siekia 16,6 darbuotojo, o Kaune – vos 4,3. Apžvalga rodo, kad vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.

Daugiausia Lietuvoje įsikūrusių Jungtinių Amerikos Valstijų ir Danijos bendrovių paslaugų centrų – po 9 – bei Norvegijos bendrovių – 7. Iš viso Šiaurės šalių (Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos) bendrovių paslaugų centrai sudaro daugiau nei pusę visų šalyje esančių paslaugų centrų – net 26. Dažniausiai Lietuvoje kuriasi bankų, draudimo ir finansinių institucijų (18) ir IT bendrovių (12) paslaugų centrai.

„Lietuvoje užaugęs paslaugų centų klasteris tampa svarbia Lietuvos ateities ekonomikos dalimi. Tikime, kad Vilnius ir Kaunas, o tolimesnėje ateityje galbūt ir Klaipėda taps miestais, kuriuose paslaugų centrai augins raumenis kaip viena kertinių ekonomikos sričių. Norėdama pereiti į aukštesnę lygą, turėsime padėti pritraukti daugiau aukščiausios kompetencijos reikalaujančių funkcijų bei sekti Dublino bei Prahos pėdomis ir tapti traukos centru aplinkinių šalių piliečiams, kurie norėtų važiuoti dirbti į Vilnių“, - sako M. Katinas.

Siekiant pritraukti daugiau paslaugų centrų į Lietuvą būtina gerinti investicinę aplinką: išplėsti verslo skrydžių geografiją iš ir į Lietuvą, orientuoti švietimo sistemą atliepiant verslo poreikius, sukurti talentus į Lietuvą pritraukti siekiančią instituciją.