Anot jo, įstaiga pastaruoju metu gauna daug įvairių užklausų.

„Payseros“ vadovas nenurodė, kokios konkrečiai su Š. Stepukoniu susijusios informacijos prašo centrinis bankas.

„Tai yra standartinis procesas, jeigu yra kažkoks įtarimas, kad žmogus kažką nelegaliai padarė, yra tikrinama, kur jis turėjo lėšas, kokius darė pavedimus, tai, tikėtina, kad Lietuvos bankas visus ir apklausia“, – sakė M. Plančiūnas.

Jis sakė užklausų dėl Š. Stepukonio sulaukęs ir iš kitų šalies institucijų, tačiau jų neįvardijo.

„Mūsų suvokimu, tyrimas (dėl Š. Stepukono – BNS) yra labai aktyvus, šiuo metu užklausimų gauname daug ir įvairių“, – teigė M. Plančiūnas..

„Paysera LT“ vadovas patvirtino, kad įstaiga gavo LB prašymą paėjusią ar ankstesnę savaitę.

Pasak M. Plančiūno, įstaiga anksčiau iš institucijų nebuvo gavusi informacijos apie galimus Š. Stepukonio nusižengimus.

„Jeigu mes būtume gavę tokios informacijos, aš greičiausiai apie tai žinočiau. Tačiau neturėjome visiškai nieko nei apie kažkokias nelegalias lėšas, nei kažko“, – BNS teigė „Payseros“ vadovas.

Lietuvos bankas BNS pirmadienį pranešė kreipęsis į „Paysera LT“ ir nurodęs pateikti visą informaciją, susijusią su galima vagyste iš Estijos priežiūros institucijos prižiūrimos „BaltCap“. Gavus atsakymus, LB vertins tolesnius veiksmus įstaigos atžvilgiu.

BNS žiniomis, informacijos laukiama iki vasario vidurio.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS praėjusią savaitę patvirtino, kad Š. Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per „Payseros“ sąskaitas. 

Finansinių technologijų ekspertė, buvusi LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina sako, jog fintech sektorių prižiūrintis centrinis bankas negalėjo užkirsti kelio tokio masto lėšų pasisavinimui.

Anot jos, LB prižiūri, kaip finansų įstaigose įgyvendinami pinigų plovimo ar kitų finansinių nusikaltimų prevencijos reikalavimai, tuo metu konkrečius nusikaltimus tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

„Nėra taip, kad Lietuvos bankas prisijungia ir mato visas transakcijas. (...) Lietuvos bankas gali ateiti į finansų įstaigą ir paprašyti, pavyzdžiui, dvidešimt klientų bylų, kad pasižiūrėtų transakcijas, ar buvo įgyvendintos užkardos priemonės, ar buvo prašyta informacijos pagrįsti kažkokias transakcijas. Online Lietuvos bankas to tikrai neseka ir negali sekti, nes kas mėnesį vyksta milijonai transakcijų“, – BNS sakė J. Govina.

Ikiteisminį tyrimą dėl Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto Lietuvoje tyrimą atliekanti FNTT praėjusią savaitę BNS pranešė neteikianti jokios su tuo susijusios informacijos.

Tyrimą kontroliuojanti Europos prokuratūra penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.