Vos tik į kišenes įkrito antros pensijų pakopos pinigai, prekybos vietos atgijo taip, lyg būtų paskelbtas netikėtas išpardavimas.
„Jau pajutome ketvirtadienį, o penktadienį ypač, ir savaitgalį. Pardavimai palyginti su pernai tuo pačiu laiku – trigubi“, – sakė „Pigu.lt“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Kiti prekybininkai kalba atsargiai. Pardavimai šoko, bet nebūtinai kalti pensijų pinigai.
„Preliminariais skaičiavimais, 40 procentų padidėjo pardavimai. Aišku, vienareikšmiškai vertinti negalime, kad dėl pensijų, kadangi savaitgalis sutapo su mūsų atsinaujinusių parduotuvių atidarymu tiek Vilniuje, tiek Kaune“, – teigė „Topo centro“ projektų vadovas Algis Paukštas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Vis dėlto bendras vaizdas rodo ką kita. Anot SEB banko, praėjusio savaitgalio prekyba ne tik augo – ji pranoko Kalėdas.
„Tokios antros Kalėdos“, – teigė N. Mikalajūnas.
Tokios antros Kalėdos.
„Tai buvo rekordinis paskutinių mėnesių augimas“, – sakė A. Paukštas.
Žmonės daugiausia pirko tai, ką ilgai atidėliojo: baldus, buitinę techniką.
„Skalbimo mašinos, šaldytuvai, indaplovės, orkaitės“, – vardijo A. Paukštas.
Bet iš lentynų dingo ir kompiuteriai, ir šluotos. Elektronikos parduotuvės „Ellesen” skaičiuoja 4–7 kartus išaugusius džiovyklių ir laikrodžių pardavimus. O ir patys pirkiniai – išmanesni, prabangesni.
„Ir „iPhone“ pardavimai, kitų išmaniųjų telefonų pardavimai išaugo, „PlayStation“, žoliapjovės, vejos robotai“, – teigė N. Mikalajūnas.
Vien atsiskaitymų kortelėmis – penktadaliu daugiau nei savaitgalį prieš mėnesį. Kortelės kaito, bankomatai – taip pat. Kai kuriais skaičiavimais, žmonės išsigrynino 250 milijonų eurų.
„Žmonės kažkiek daugiau išsigrynino, bet nesakyčiau, kad čia buvo krizė, anomalija, kad reikėjo bankomatus pildyti. Situacija buvo šiek tiek labiau aktyvi nei įprastai“, – sakė „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Paulius Kabelis.
Pirkėjams laiko pritrūko nebent tik automobilių salonams. Čia eilės nesirikiavo. Tačiau pardavėjai jau seniai stebi žmones, kurie ateina pasvajoti.
„Nuo žiemos turime padidėjusį srautą žmonių, kurie ateina su labai nekonkrečiais norais arba klausimais, ką gali nusipirkti pavasarį, kai turės pinigų“, – teigė „Mototojos“ atstovas Gediminas Jekenta.
Tik realybė greitai atšaldo.
„Manau, didžioji dauguma pardavėjų neturės automobilių iki 10 tūkstančių. Sumanesnių pirkėjų tikriausiai laukia pirkinys lizingu, dengiant pradinę įmoką“, – sakė G. Jekenta.
Buitinės technikos parduotuvėse dešimčių tūkstančių nereikia. Bet ir čia gyventojai ruošėsi iš anksto.
„Jautėme klientų augimą ir susidomėjimą jau nuo kovo mėnesio, tačiau dalis žmonių ateidavo tik apsižiūrėti, išsirinkti prekes, o jau dabar balandžio mėnesį matome, kad grįžta ir įsigyja tai, ką buvo išsirinkę“, – teigė A. Paukštas.
Ekonomistams tai – ne staigmena. Kad po sugrįžusių milijardų lauks vartojimo šventė, buvo prognozuota.
„Mūsų laukia labai didelė vartojimo banga, ir tie pinigai, kuriuos žmonės anksčiau planavo išleisti per pusmetį, jie bus išleisti per artimiausius tris ar keturis mėnesius“, – teigė banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Nuspėti, kas laukia, buvo galima ir iš gyventojų klausimų. Dar sausį konsultavosi pas socialinės apsaugos ir darbo ministrę, ką geriau pirkti.
„Vis tiek, ką patartumėte – ar iš atgautų pinigų nusipirkti antrą šaldytuvą ar naują televizorių? Tai galite mamos paklausti, ką jums patartų, gal kaimyno“, – tuo metu pasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Tada ministrė vietoje aiškios krypties paliko rinktis patiems. Ir dabar, matydama, kad pinigai virsta daiktais, o ne būsimomis pensijomis, nesureikšmina.
„Kaip valstybė perlenkiame galvodami, kad viską turime sureguliuoti. Jeigu jo virtuvė 10 metų senumo, nori susitvarkyti ir niekaip negali, ir dabar susitvarkys, tai ar nebus jo emocinė sveikata geresnė? Tikrai taip“, – teigė J. Zailskienė.
Jei net politikams nė motais, klausimas – kada šis pirkimo vajus baigsis?
„Kol nesibaigs įkritę pinigai“, – sakė A. Paukštas.
Iki šiol skaičiuota, kad į Lietuvos ekonomiką šiemet bus įlietas papildomas milijardas. Ekonomistas perspėja: gyvenimas šiandien turės pasekmių.
„Vartojimo bumas paskatins dar vieną infliacijos bangą, kadangi įmonės matys, jog žmonės perka labai aktyviai, o tai tarsi galimybė pakelti kainas“, – teigė A. Izgorodinas.
Tuo metu Lietuvoje pensijų fondai jau patyrė smūgį. Vien per pirmąją atrištų pinigų bangą pensijų fondai prarado 4 milijardus. Sistema iš esmės grįžo dvejus metus atgal.
„Reikia pripažinti, skaičius didesnis, nei tikėjomės, pagrindas buvo estų reforma, kur buvo 30 procentų per visą laiką“, – sakė P. Kabelis.
„Susideda iš trijų lygiavertiškų dalių: pačių žmonių įmokos, „Sodros“ ir valstybės įmokos bei uždirbtas pelnas“, – teigė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Visgi yra ir kas atsispiria impulsui pirkti ir nori taupyti. Nedaug, bet išaugo naujų dalyvių skaičius trečioje pensijų pakopoje.
„Kalbame ne apie šimtus, o tūkstančius, interesas tikrai augantis“, – teigė V. Rūkas.
Yra ir tokių, kurie atsiėmė pinigus iš antros pakopos ir netrukus į ją sugrįžo, tik jau kaupia nuo nulio.
„Nutraukia ir iškart grįžta į antrą pakopą, tai tokių, lyginant su įprastais skaičiais, matome 3 kartus padidėjimą per kelias dienas, beveik savaitę“, – sakė P. Kabelis.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, į antrą pakopą atėjo ir 2000 naujų dalyvių.
Naujausi komentarai