Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, iš atsinaujinančių energetikos išteklių pernai pagaminta 1,977 TWh energijos. Tai 23,4 proc. daugiau nei 2015 m., per kuriuos iš atsinaujinančių pagaminta 1,602 TWh, ir 68,8 proc. daugiau nei 2014 m. (1,36 TWh).

Lietuvoje, preliminariais duomenimis, pernai suvartota 10,445 TWh elektros. Taigi atsinaujinantys energijos ištekliai patenkino apie penktadalį (18,9 proc.) visos šalies elektros poreikio.

Daugiausiai elektros pagaminta iš vėjo. Pernai šalies vėjo jėgainės iš viso pagamino 1,094 TWh energijos, arba 10,4 proc. galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, tiek elektros energijos per metus suvartoja apie 296 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vėjo generuojamos elektros kiekiai auga kiekvienais metais: 2014 m. pagaminta 636 GWh, o 2015 m. 806 GWh elektros.

Vėjas elektros generacija ženkliai lenkia kitus atsinaujinančius energijos išteklius. 2016 m. hidroelektrinės pagamino 449 GWh, o saulės elektrinės 66 GWh elektros.

LVEA vadovo Aisčio Radavičiaus teigimu, vėjas visoje šalies energetikos sistemoje užima vis svarbesnę vietą. Kaip pagrindinę priežastį, leidusią šiemet pirmą kartą peržengti vienos teravatvalandės ribą, jis išskiria pradėjusius veikti naujus, modernius vėjo jėgainių parkus.

„Šiemet veiklą pradėjo trys nauji vėjo elektrinių parkai. Juose panaudoti patys naujausi technologiniai sprendimai ženkliai padidino našumą ir leido generuoti didesnius energijos kiekius nei ankstesnės kartos elektrinių parkuose. Šie parkai pradėjo veikti tik antroje 2016 metų pusėje, todėl šiais metais vėjo jėgainių pagaminamas energijos kiekis dar labiau išaugs“, – žada LVEA vadovas.

Jis pabrėžia, kad vėjo energetikos reikšmė šalies energetinei sistemai turėtų tik augti. Pernai jau buvo pasiekta įstatymo numatyta 500 MW vėjo jėgainių suminės galios riba. Ją padidinus prasidės naujas vėjo energetikos plėtros etapas.

„Sprendimas dėl suminės galios ribos padidinimo iki 850 MW jau pribrendęs. Jį priėmus atsivertų galimybės statyti naujus vėjo jėgainių parkus, kurie patenkintų dar didesnę Lietuvos elektros poreikio dalį, leistų sumažinti priklausomybę nuo energijos importo, o dėl kritusių vėjo supirkimo kainų tai įmanoma padaryti nedidinant finansinės naštos gyventojams“, – teigia A. Radavičius.