Tuo tarpu trečiųjų šalių rinkos mūsų šalies pienininkams tampa sunkiai pasiekiamos dėl karo Ukrainoje trūkinėjant logistikos grandinėms, teigiama Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ pranešime.

Pasak asociacijos vadovo Egidijaus Simonio, galutinę produkciją su savo prekės ženklu eksportuojančios įmonės patiria didžiausius iššūkius.

„Dėl aukščiausios infliacijos ir žaliavos kainų regione mūsų perdirbėjams sudėtinga konkuruoti su ES šalimis, kurių gamintojai susiduria su sąlyginai mažesniais gamybos kaštais“, – sako E. Simonis. Nors produktai su prekiniais ženklais kuria aukščiausią pridėtinę vertę, tačiau juos pelningai parduoti užsienyje šiuo laikotarpiu sudėtinga“.

Jo teigimu, kai kurie Lietuvos gamintojai su užsienio prekybos tinklais tariasi dėl galutinių produktų su lietuviškais prekiniais ženklais prekybos stabdymo, kol situacija rinkoje normalizuosis.

„Rekordinės žaliavinio pieno kainos ir didžiausia infliacija regione Lietuvos perdirbimo pramonę verčia atidėti investicinius planus. Įmonės su bankais tariasi dėl paskolų apyvartinėms lėšoms, kuriomis perdirbėjai galėtų vykdyti sutartinius įsipareigojimus supirkti pieną iš ūkių“, – sako E. Simonis. 

Rekordinės žaliavinio pieno kainos ir didžiausia infliacija regione Lietuvos perdirbimo pramonę verčia atidėti investicinius planus.

Metinė infliacija Lietuvoje kovą pakilo iki rekordinių 15,6 proc. Tai didžiausias rodiklis Bendrijoje, kurioje metinės infliacijos vidurkis tuo metu buvo perpus mažesnis – 7,8 proc.

Kovo mėnesį Lietuvoje, kai natūralaus pieno supirkimo kaina perkopė 47 euro centus už kilogramą, ji gerokai viršijo ES vidutinę kainą, siekusią 43 euro centus. Per metus pieno supirkimo kaina mūsų šalyje išaugo 48 proc. Pagal augimo tempą jis buvo sparčiausias ES.

Išankstiniais duomenimis, lietuviškų pieno gaminių eksportas per šių metų pirmuosius du mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, susitraukė dešimtadaliu. Smarkiausiai pieno gaminių eksportas sumažėjo į trečiąsias šalis, kuriose lietuviškų pieno produktų pardavimai susitraukė trečdaliu.

Apie 80 proc. viso lietuviškų pieno gaminių eksporto tenka ES, kita dalis – trečiosioms šalims.

Lietuviškų pieno produktų pristatymą Europos pirkėjams apsunkina išaugę transportavimo kaštai ir masinis vilkikų vairuotojų trūkumas. Eksportą į trečiąsias šalis riboja dukart pabrangę krovinių pervežimai konteineriais, o taip pat dėl karo Ukrainoje trūkinėjanti logistikos grandinė.

„Kaspijos jūros regionas tampa sunkiai pasiekiamas dėl geopolitinės situacijos. Eksportą į Pietryčių Aziją ir Ameriką apsunkina konteinerių trūkumas, išaugusios krovinių transportavimo išlaidos“, – sako E. Simonis.   

Industriniai pieno produktai, kuriais prekiaujama tarptautinėje biržoje, eksportuojami į ES ir trečiąsias šalis. Tokių lietuviškų pieno gaminių pernai daugiausia parduoda Libijoje, JAV, Malaizijoje, Vietname, Kazachstane, Jungtinėje Karalystėje, Indonezijoje, Maroke, Ukrainoje.

Įtakos šių metų neigiamiems lietuviškų pieno produktų eksporto rezultatams gali turėti prarastos Kinijos, Baltarusijos ir Rusijos rinkos, apribotos galimybės prekiauti su nuo karo kenčiančia Ukraina.