„Grįžtu į Slovėniją, gražią šalį. Deja, palieku Lietuvą. Lėktuvo bilietams išleidau kažkur 600–700 eurų“, – sakė oro uoste užkalbintas užsienietis.

„Mūsų keturių asmenų šeimai kelionė atsiėjo daugiau kaip 600 eurų, įskaitant ir bagažo mokestį“, – porino kita pašnekovė. 

„Sumokėjau apie 800 eurų. Keliauju daug ir pastebiu, kad kainos kyla“, – sakė dar vienas keliautojas.

„Dviem asmenims skrydis kainavo 600 eurų“, – konstatavo užkalbinta moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nepastebėjau, kad bilietai pabrangę. Kad net nežiūriu į kainą, įsivaizduojate, nežiūriu“, – savo nuomonę išsakė dar viena keleivė.

Kad bilietai atpigs, tikėtis neverta. Anot Lietuvos oro uostų, skrydžių kainos šiais metais bus didesnės nei pernai.

„Labai priklauso nuo krypties. Ten, kur yra mažesnė konkurencija, skrydžių kainos gali išaugti 10–15 proc., o kur konkurencija didesnė, pokytis gali būti ir ne toks pastebimas“, – komentavo Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius. 

Brangsta ir kelionių paketai. Tai yra skrydžių, viešbučių ir pervežimo paslaugos iš kelionių agentūrų.

Labai priklauso nuo krypties. Ten, kur yra mažesnė konkurencija, skrydžių kainos gali išaugti 10–15 proc.

 

„Lyginant su 2022 metais, keliautojų įsigyjamas kelionių krepšelis pabrango apie 20 proc.“, – teigė Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė.  

Lietuvos oro uostų teigimu, kainas koreguoja visa Europa. Tačiau keliautojus stebina skrydžių kainų skirtumai skirtingose šalyse.

„Vasarą esame radę dvigubai pigiau iš Vilniaus į Varšuvą ir iš Varšuvos į Milaną“, – sakė moteris.

Skrydžių ir kelionių kainoms įtaką pirmiausiai daro paklausa. Keliautojai bando atsigriebti už sėdėjimą namuose per pandemiją ir išlaidaudami daugiau nei buvo įpratę.

„Keliautojai keliones įsigyja, t. y. atostogas planuoja, iš anksto. Pastebima tendencija, kad ieško aukštesnės klasės, prabangesnių viešbučių ir atostogauja ilgiau nei įprastai“, – sakė M. Plepytė-Rainienė. 

Kyla išlaidos ir pačioms oro bendrovėms, kurias turi kompensuoti klientai. Tiesa, žiemą jie keliauja mažiau. Tik trečdalis maršrutų Europoje pelningi. Tad vasarą oro bendrovės bando atsigriebti už žiemos nuostolius. Veikia ir energetinė krizė. Orlaivių bei įgulos stygius, didesni darbo užmokesčiai.

„Oro bendrovėms pagrindinę kaštų dalį sudaro kuro kainos, lėktuvų nuomos mokestis ir įgulos išlaikymas“, – kalbėjo M. Zelenius.

Dėl sankcijų vežėjams tenka aplenkti Rusijos oro erdvę, koreguoti maršrutus. O tai irgi reiškia brangesnį keliavimą po pasaulį.

„Ypač tai paveikė skrydžius į Aziją, nes tenka daryti kelių papildomų valandų lanką per Šiaurės ašigalį arba Kazachstaną, Mongoliją, Kiniją. Ir tai labai aktualu mūsų regionui“, – konstatavo „Skrendu.lt“ atstovė Rasa Levickaitė.

Anot Lietuvos oro uostų, yra krypčių, kur lėktuvų bilietai nebrangs, nes oro bendrovės smarkiai konkuruoja tarpusavyje. Dar šiemet gali atsirasti daugiau skrydžių ir į Londoną, Paryžių bei į kai kuriuos Olandijos miestus.

Pačios populiariausios kryptys yra Ispanija, Graikija, Italija. Tad į jas skrydžiai ryškiai brangti neturėtų“, – teigė M. Zelenius.

Pernai trijuose šalies oro uostuose keleivių skaičius viršijo 5 milijonus. Neabejojama, kad šiemet keliautojų gali būti ir 6 milijonai.