„Pirmas atlyginimas – ne tiek pinigai, kiek savarankiškumo egzaminas. Didžiausia klaida – arba viską kontroliuoti, arba palikti likimo valiai. Reikia partnerystės: leisti klysti, bet kartu duoti aiškias gaires“, – sako Agneta Kripaitė, finansinių konsultacijų bendrovės „iFuture Investments“ regiono vadovė ir valdybos narė.

Ekspertė paauglių darbą vasaromis vadina „pinigų raumenų treniruote“. „Uždirbdamas paauglys ne tik pajunta pinigų vertę, bet ir susipažįsta su verslumo principais: atlyginimas už atliktą darbą, klientų aptarnavimas, komanda, atsakomybė už rezultatus, – teigia A. Kripaitė. – Kartais paaugliui verta net pasiūlyti išbandyti smulkią savarankišką veiklą – rankdarbių ar limonado pardavimą – kad nuo mažens suprastų, kaip pinigai „ateina“ ir „išeina“.“

A. Kripaitė pasakoja, kad daugelis sėkmingų verslininkų sąmoningai leidžia vaikams daryti finansines klaidas, nes būtent klaidos tampa galingiausiu mokytoju.

„Jei šeimos biudžetas leidžia, verta leisti paaugliui klysti: nusipirko per brangų telefoną, liko be pinigų – puiku, įgijo svarbią gyvenimo pamoką. Tėvams tokiu atveju nereikėtų smerkti, bet pasidžiaugti patirtimi, kuri ateityje padės ramiau reaguoti į nesėkmes, siekti tikslų ir auginti atsparumą,“ – aiškina ekspertė.

Ekspertė pabrėžia, kad tėvai turėtų kartu su vaiku analizuoti pirmas dvi–tris atlyginimų ataskaitas, kol paauglys įgus. „Svarbiausia – klausyti, o ne moralizuoti. Užuot sakę „sakiau, kad nereikia antro telefono dėklo“, paklauskite: „kaip manai, kiek ilgiau būtum turėjęs pinigų, jei būtum pirkinį atidėjęs?“. Tai kuria supratimą, ne kaltę,“ – aiškina ekspertė.

Platformos „Viena sąskaita“ vadovė Aušra Čiuplienė siūlo tėvams prieš atlyginimo dieną aptarti atlyginimo naudojimo principus ir užtikrinti, kad vaikas turi prieigą prie biudžeto planavimo įrankių savo telefone.

„Vaikai viską daro telefone arba kompiuteryje, tad ir finansinio raštingumo juos mokyti geriausia pasitelkiant technologijas. Kai biudžeto planavimo programėlė parodo, kad per savaitę „išgaravo“ keturiasdešimt eurų ledams ir kavoms, paauglys pats pradeda klausti, ar tikrai verta kartoti tą patį kitą penktadienį. Duomenys veikia kaip veidrodis ir disciplinuoja kur kas geriau už moralus“, – aiškina A. Čiuplienė.

Pasak jos, biudžeto valdymo programėlės, tokios, kokią siūlo „Viena sąskaita“, leidžia realiu laiku matyti visas išlaidas, suprasti, kiek buvo išleista būtinosioms išlaidoms, kiek pasilikta taupymui ir kokia dalis atlygio buvo paskirta spontaniškiems, neplanuotiems pirkiniams.

„Ir pačiam paaugliui tuomet lengviau suvokti, kur dingo pinigai, matyti, kad taupymo dalis nepadidėjo, ir tėvams tai – puiki proga reflektuoti, aptarti, kartu ieškoti, kurių išlaidų buvo galima išvengti. Finansinis raštingumas naudojantis programėle gali tapti ne dar vienu drausminančiu įrankiu, o žaidimu, kuriame pats matai, kaip sekasi judėti savo tikslo link. Paaugliui svarbu ne abstrakti „finansų drausmė“, o konkretus progresas: po vasaros aš jau arčiau vairavimo kursų ar naujo kompiuterio“, – pabrėžia A. Čiuplienė.

Abi ekspertės sutaria: pirmasis atlyginimas neturi virsti tėvų kontrolės projektu ar visiško paleidimo eksperimentu. Sėkmingiausias scenarijus – kai paauglys gauna laisvę spręsti, bet šalia turi skaidrų instrumentą sekti pasekmes ir patarėjus, kurie klauso, o ne moralizuoja. Finansų valdymas – iššūkis ir tėvams, ir vaikams, tačiau kantrybė, nuoseklumas ir pasitikėjimas ilgainiui virsta brandžiais pinigų valdymo įgūdžiais.