„Tai visiškai nieko nestebina, kad taip krito vartotojų lūkesčiai. Artimiausiu metu situacija ir neturėtų pagerėti“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Didelė energetinė priklausomybė nuo Rusijos, lustų trūkumas, didelės žaliavų kainos, dėl COVID-19 pandemijos sutrikusios tiekimo grandinės, infliacija ir karas Ukrainoje – visa tai didžiausią didžiausią Europos ekonomiką muša iš vėžių.
Vokietijos nelaimės mums persiduos tiesiogiai ir labai greitai.
Tai yra procesai, kurių mes nematėme keturis dešimtmečius.
Vokietija – stipriausia Europos ekonomika, o Lietuva – didžiausia rinka, į ją yra eksportuojama daugiausia, dažniausiai įvairūs komponentai, reikalingi Vokietijoje gaminamiems produktams, pavyzdžiui, automobiliams. Jei vokiečių gamyba ima strigti, kenčia ir Lietuvos pramonė.
„Tikėtina, kad mažės užsakymų dalis. O jeigu mažėja užsakymų, vokiečiai labiausiai bandys apkrauti savo įmones ir todėl jie tikrai neužsisakinės papildomų brangesnių prekių iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Tai, kaip vystosi mūsų atlyginimai, kaip šalyje keičiasi užimtumas, kaip didėja biudžeto pajamos ir galimybės didinti senatvės pensijas ar socialines išmokas labai tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sekasi Lietuvos eksportuotojams užsienio rinkose“, – pasakojo N. Mačiulis.
Pirmieji nerimo ženklai jau čia. Pramonininkai sukryžiavę pirštus tikisi, kad šiuos metus pavyks pabaigti nenuostolingai.
„Įmonės sako, kad jų pelningumai stipriai mažėja. Labai daug įmonių šiemet planuoja baigti nuostolingai. O tai reiškia, kad greičiausiai atlyginimų kėlimo nesulauksim arba sulauksim gerokai mažesnio už infliaciją“, – kalbėjo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Tuo metu Lietuvoje kainos toliau viršija rekordus. Paskutiniu metu fiksuota beveik 17 proc. infliacija, kuriai daugiausia įtakos padarė energijos išteklių brangimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Šimtą metų matom tą patį dalyką, kai šalys suserga, nesvarbu, kokia liga. Vienintelis vaistas – pinigų spausdinimas“, – tęsė S. Besagirskas.
Ekspertai tokią situaciją vadina sudėtine naująja krize. Esą, viskas sukrito į vieną. Ir karas Ukrainoje, ir sutrikęs prekių tiekimas pasaulyje, ir brangstanti energija.
„Tai yra procesai, kurių mes nematėme keturis dešimtmečius. Visų pirma – infliacija. Tai nėra tik Lietuvos problema, ji yra viso pasaulio problema. Dabar JAV yra didžiausia infliacija nuo 1981 m., Europoje taip pat panašiai. Tai yra susiję su kaštais“, – kalbėjo verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Ekspertai prognozuoja, kad dėl to Lietuvos pramonės gali laukti sunkmetis, mat ši infliacija visiškai nepanaši į anksčiau buvusias.
„Nėra pinigų iš ko investuoti, nėra pinigų atlyginimų kėlimui arba atlyginimai yra keliami selektyviai tik tiems darbuotojams, kurių labai reikia. Patiems gyventojams didelė problema, kad viskas brangsta, tačiau jų atlyginimai tiek nekyla“, – kalbėjo S. Besagirskas.
Bet vienas įvykis galbūt pakeistų situaciją iš esmės.
„Manau, kad karo Ukrainoje baigtis galėtų pakeisti situaciją. Visiems reikia suspausti kumščius ir palinkėti ukrainiečiams sėkmės. Tai galbūt leistų sumažinti tiek žaliavų, tiek energetinių išteklių kainas“, – tęsė S. Besagirskas.
