– Esate „Toyota“ atstovai Lietuvoje. Ką galite pastebėti iš savo pusės. Sutinkate su tuo, ką kalba Energetikos agentūra, kad 2030 metais iš naujų įregistruotų automobilių 50 proc. arba daugiau bus vien elektromobiliai? – žurnalistai klausė „Tokvila“ generalinio direktoriaus Gintauto Ignoto.

– Kad pasiektume tokius rodiklius, sakyčiau, labai – ambicingas planas. Šiai dienai Lietuvos parką sudaro 1,6 milijono automobilių. Per metus atsinaujinimas yra apie 30 tūkst. naujų (iki vienų metų senumo) ir dar 30 tūkst. iki penkerių metų senumo. Iš viso toks „atsišviežinimo“ tempas yra apie 60 tūkstančių automobilių. Norint, kad trečdalis tų automobilių būtų elektriniai, tai reiktų – po 20 tūkst. Bet kol mes pasieksime tokį rimtesnį skaičių, kad nors 800 ar daugiau kaip 1000 parko būtų elektriniai, reikėtų 40 metų.

– Pagal dabartinę statistiką, Lietuvoje yra įregistruota apie 7–8 tūkstančiai elektromobilių. Norint pasiekti tokį procentą, reikia labai spartaus atsinaujinimo tempo?

– Vėlgi, nelygu, ar kad viso parko pusė būtų elektromobiliai, ar kad naujai įregistruojamų… Vienareikšmiškai, jeigu bus uždrausti automobiliai su vidaus degimo varikliais, beliks importuoti senus automobilius. Bendrajame kontekste vėlgi tai yra 60 tūkst. tie apynauji automobiliai. Elektromobiliai atsirado ne per seniausiai. Ir tai yra tas potencialas, kuris galėtų įvažiuoti į Lietuvą tokiu tempu. Lietuvoje didžiąją masę autoparko sudaro senesni automobiliai. Ten yra dar 150 tūkst. sandorių kiekvienais metais. Ir kai mūsų automobilių vidutinis amžius yra 15 metų, na, tikrai reikės labai didelių valstybės pastangų, kad  šis parkas būtų sutvarkytas.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Ateitis parodys, bet iš to, ką turime dabar, iš to, kas pasiūlyta, sunku patikėti, kad tai įgyvendinama?

– Aš įsivaizduoju, kad ateitis bus mišri. Ir turbūt ne tik elektra įkraunami, gal bus kažkokie kitokie modeliai, bus kažkokie vandeniliniai sprendimai, galbūt kuras bus pagaminamas sintetiniu būdu. Neiškastinis. Greičiausiai kaip ir su elektroninėmis knygomis – nebuvo revoliucijos. Knygynai vis dar čia, neišnyko. Knygos, žurnalai, laikraščiai yra taip pat. Internetinė muzika nesunaikino, neišstūmė nei kompaktinių plokštelių, nei grotuvų – tam tikras renesansas. Tai aš manau, kad ateitis vis tiek bus mišresnė. Taip nebus, kad vieną dieną prabusime ir keliuose važinės vien elektra varomi automobiliai. Svarbu suvokti, kad elektromobiliams reikia elektros. Na, sakykim, jei Lietuvoje būtų pusė milijono elektromobilių, po 8 tūkst. kilometrų pravažiuotų per metus, po 20 kilovatvalandžių (kWh) šimtui kilometrų, mums reikėtų virš 1000 teravatvalandžių. Kai tuo tarpu Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminamos kelios teravatvalandės. Na, vėlgi, tai yra gamybos klausimas, kitas dalykas – elektros paskirstymas. Ar tikrai mūsų miesto tinklai visuose rajonuose, kaimuose  yra paruošti. Daug spręstinų klausimų, ateitis labai sudėtinga.

O dabar tęsiame temą toliau su „Moller Auto Vilnius“ direktoriumi Mantu Rimšeliu iš „Volkswagen“ atstovybės.

– Tai tie ambicingi tikslai Lietuvos, kad iki 2030 metų iš naujai įregistruotų automobilių 50 proc. sudarytų vien elektromobiliai, ar tai realu?

– Skamba kaip labai didelis iššūkis, bet iš tikrųjų kiekvienais metais mes ir patys tikimės vis didesnės dalies elektromobilių keliuose. Ta dalis augs, tikrai. Netgi dabar ji būtų didesnė, jei ne gamybos sutrikimai, su kuriais susiduria mūsų verslas. Bet skamba ambicingai. Tikėkimės, kad eisime  link to. O ar prieisime nurodytais metais tokį kiekį, ar pasieksime tokį procentą,  aišku, turi plėstis ir infrastruktūra, ir žmonės turi labiau pratintis prie elektromobilių.

– Dėl lustų trūkumo, kaip matėme, kilo didžiulių problemų. Kol atgabens naują automobilį, nebūtinai elektromobilį, tenka metus ir daugiau palaukti. Ar dėl elektromobilių pastebite irgi panašių sutrikimų?

– Tikrai taip, lygiai taip pat ir elektromobiliai susiduria su ta pačia problema.  Kol jį atveš, gali tekti laukti dar ilgiau, nes tų komponentų reikia daugiau.

– Kodėl elektromobiliai vis dar nėra tokie populiarūs? Žmonės ateina pas jus, tariasi ir ne visada prioritetas yra elektromobilis. Kodėl?

–  Viena iš priežasčių – nepakankamai išvystyta infrastruktūra. Antra – nuvažiuojamas atstumas, nes žmonės linkę skaičiuoti,  kiek kilometrų gali nuvažiuoti su tam tikru kiekiu kuro. Pavyzdžiui, pratę su vienu kuro baku nuvykti iki Klaipėdos ir... gal net atgal grįžti kažkam pavyksta. Viskas prasideda nuo įpročių pokyčio, tai labai svarbu ir tam reikia laiko, bet pamažu prie to prieisime.

Manyčiau, kad didesniąją dalį tais metais parduodamų automobilių galėtų sudaryti elektromobiliai. Bet vidaus degimo varikliai dar neturėtų dingti iš padangės

– Pakalbėkime apie vidaus degimo variklius. Nuo 2045 metų mes jau negalėsime pardavinėti tokių automobilių. Jūsų nuomonė, ar tai Lietuvoje įgyvendinamas planas?

– Drąsu teigti, kad nepardavinėsime. Manyčiau, kad didesniąją dalį tais metais parduodamų automobilių galėtų sudaryti elektromobiliai. Bet vidaus degimo varikliai dar neturėtų dingti iš padangės.

– Kiek laiko jie dar bus rinkoje?

– Sunku prognozuoti, tai priklauso nuo gyventojų įpročių. Kaip greitai mes sugebėsime paskatinti juos keisti.

– Kokių patarimų duotumėte perkantiems elektromobilį? Gyvenant daugiabutyje kils jo įkrovimo ir priežiūros problemų…

–   Taip, tai yra viena iš tų problemų, bet naujai statomuose daugiabučių rajonuose jau numatomi šie dalykai, pritaikoma infrastruktūra, kad būtų patogu įkrauti elektromobilį. Ateityje tai neturėtų būti tokia didelė problema, kokia yra dabar. Kol kas prieš įsigydamas tokį automobilį žmogus turėtų pagalvoti, kur jį kraus. Galbūt darbovietė gali suteikti tokią galimybę (turi vietą, stotelę) ir pan.

– Iki ambicingo plano įgyvendinimo liko septyneri metai. Ar iki to laiko – 2030-ųjų – tikėtina, kad labai pasikeis Lietuvos automobilių parkas?

 – Manau, kad Lietuvos autoparkas gerokai pasikeis, nes laiko tarpas pakankamai nemažas. Kasmet turint 40 proc. augimą, kas yra gana realu, galime būti ir netoli to skaičiaus.