Šalies vadovas Prezidentūroje susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu, ministrais, Alytaus miesto ir rajono merais ir kitais pareigūnais.

Seime svarstomose pataisose siūloma įtvirtinti reguliavimą, kuris numatytų civilinės atsakomybės draudimą ne tik pavojingas atliekas tvarkančioms, bet ir kitas atliekas tvarkančioms įmonėms.

Taip pat siūloma suvienodinti atliekų produkcijos turėtojams taikomus reikalavimus su atliekų perdirbėjais.

Svarstomose pataisose numatyta ir galimybė už aplinkosauginius pažeidimus valstybei sustabdyti įmonės veiklą.

„Įstatymų projektai jau yra Seime, juos reikia priimti kuo skubiau“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

Patarėjas taip pat pranešė, kad politikai svarstys imtis priemonių riboti padangų kiekį jas perdirbančiose įmonėse. Tokių įmonių Lietuvoje yra septynios, įskaitant Alytaus „Ekologistiką“.

„Kiekvienas iš jų šiuo metu, mūsų manymu, kelia potencialų pavojų“, – kalbėjo J. V. Žukas.

Krizių valdymo sistemos spragas teko taisyti krizės eigoje.

Situacija primena ugnikalnį

Anot J. V. Žuko, reikia išsamiai patikrinti Lietuvoje veikiančias su padangų tvarkymu susijusias įmones.

„Tos padangos yra išmėtytos per visą Lietuvą, kaupiamos kažkokiose konkrečiose vietose ir nebūtinai įmonės turi leidimus juos kaupti. Tai visų pirma reikia patikrinti, kokią mes turime situaciją Lietuvoje, kas jas sandėliuoja, kas jas perdirba, kas jas superka, kas gauna Europos Sąjungos išmokas už tai ir nevykdo savo įsipareigojimų“, – sakė prezidento patarėjas.

„Premjeras šiandien apie tai kalbėjo, kad tai iš tikrųjų yra kažkoks ugnikalnis, kuris bet kada gali išsiveržti“, – pridūrė jis.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną.

Ugnis užgesinta per kelias dienas, bet gaisravietėje ugniagesiai dirbo iki praėjusio penktadienio, nes sudegusios padangos dar smilko ir teršė aplinką.

Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.

Alytaus meras Nerijus Cesiulis pranešė, kad antradienio rytą degusios padangos kai kur vėl pradėjo smilkti, jos bus dar kartą perkastos.

„Sistema šį kartą nesuveikė“

Pasak J. V. Žuko, gaisras parodė, kad Lietuvoje patvirtinta krizių valdymo sistema nesuveikė.

„Krizių valdymo sistemos spragas teko taisyti krizės eigoje“, – tvirtino prezidento patarėjas.

Jis pranešė, kad Valstybės kontrolės bus paprašyta įvertinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą gesinant gaisrą.

Valstybės kontrolė, anot jos atstovės Zitos Bislienės, įvertins prašymą, kai tik bus galima susipažinti su jo turiniu. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad auditas apie valstybės institucijų pasirengimą ekstremalioms situacijoms buvo atliktas prieš kelerius metus.

Patarėjas sakė, kad Alytaus merui centrinė valdžia galėjo suteikti daugiau patarimų apie tai, kokias pajėgas buvo galima pasitelkti gesinant gaisrą.

„Jis tikrai buvo pakliuvęs į tokią nepavydėtiną padėtį. Naujai išrinktas, visa atsakomybė perkelta ant jo ir galbūt tos pagalbos arba specialistų konsultacijų, arba kažkokio bendro štabo įsteigimo, net jeigu tai yra regioninio masto konfliktas, (reikėjo)“, – sakė J. V. Žukas.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sakė, kad po gaisro daugiau dėmesio bus skirta institucijų ir savivaldybių vadovų ir kitų tarnautojų mokymams.

N. Cesiulis teigė centrinės valdžios atstovams pateikęs ir savo pasiūlymų, kaip geriau spręsti panašias krizes ateityje.

„Norime, kad tos pamokos, kurias išmokome dabar, kad ateityje jos nepasikartotų“, – sakė Alytaus meras.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paskelbė, kad gavus daugiau įvairių tyrimų išvadų bus pradėtas netoli gaisravietės gyvenančių alytiškių biomonitoringas, juo bus siekiama ištirti ilgalaikes gaisro pasėkmes žmonių sveikatai ir pateikti rekomendacijas.

„Mums reikės ištirti tuos, kurie buvo arti gaisro, galėjo įkvėpti tų medžiagų, galėjo jų suvalgyti ar kitais būdais gauti tų toksinių junginių“, – kalbėjo ministras.

Alytaus mieste ir rajone dėl gaisro paskelbtos ekstremalios situacijos.