Pokyčiai bedarbiams: nedirbti apsimokės dar labiau?

Namų kvapų ir parfumerijos parduotuvėse darbo yra. Trūksta tik žmonių, norinčių jį dirbti.

„Šiuo metu galėčiau priimti penkis žmones, bet būna, kad ir iki dešimt galėčiau priimti“, – pasakojo bendrovės „Krispo“ vadovė Kristina Strolienė.

Tačiau dalis kandidatų ateina ne darbo, o užsidėti pliusiuką. Prašo parašo, kad netinka pareigoms. Taip galima išsaugoti bedarbio statusą ir toliau gauti išmoką.

„Paskutinė atėjo į dizainerės pareigas ir sako: žinot, aš pati sau dirbu, juodais pinigais, tai pasirašykite, kad aš jums netinku į dizainerės pareigas“, – dalijosi K. Strolienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ir tai ne pavienė istorija. Skirtumas tarp dirbti ir nedirbti kartais labai nedidelis. Tai vadinama nedarbo spąstais.

„Šiuo metu nedarbo draudimo sistema pernelyg dosni“, – vertino Lietuvos verslo konfederacijos vyriausiasis patarėjas Vilius Kriaučiūnas.

Šiuo metu nedarbo draudimo sistema pernelyg dosni.

„Kai kurie žmonės nedarbo draudimu piktnaudžiauja, išeina paatostogauti kitų mokesčių mokėtojų sąskaita“, – pridūrė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris.

Nuo liepos 1-osios nedarbo išmokų sistema keisis. Pastovioji išmokos dalis bus susieta su minimalia alga ir sieks 173 eurus per mėnesį. Likusi priklausys nuo buvusio atlyginimo.

„Nuo liepos 1-osios daugiau reikšmės turės, kiek žmogus uždirbo“, – aiškino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Pirmus tris mėnesius bedarbis gaus nebe 38, o 45 proc. buvusių pajamų. Vėliau išmoka palaipsniui mažės.

„Natūralu, kad valstybė turi padėti žmonėms, kurie moka mokesčius, mokėjo mokesčius – tai viena iš draudimo rūšių“, – pabrėžė J. Zailskienė.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris iki tol uždirbo vidutinį atlyginimą – 1 430 eurų „į rankas“, pirmus tris nedarbo mėnesius gaus maždaug 1 200 eurų išmoką. Skirtumas nuo buvusios algos – vos 220 eurų. Jei žmogaus alga siekė 1 800 eurų „į rankas“, nedarbo išmoka būtų 1 500 eurų – tai 300 eurų mažiau, nei dirbant.

Tokiais pokyčiais nepatenkinti darbdaviai.

„Aš nežinau nė vienos augančios ekonomikos, kuri skatintų nedarbą ir mokėtų didžiausias išmokas“, – komentavo K. Strolienė.

Iš tiesų Lietuva jau dabar tarp Europos Sąjungos lyderių pagal nedarbo išmokų dydį. Verslas mano, kad pokyčiai per menki – kai kuriais atvejais nedirbti apsimokės dar labiau nei iki reformos.

„Maksimali išmoka didės 20 proc. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad bus galima gauti išmoką, kuri bus didesnė už Vilniaus vidutinį atlyginimą, tai reiškia, galima gauti didesnę išmoką nei 70 proc. Vilniaus dirbančiųjų“, – skaičiavo V.  Kriaučiūnas.

Toks valstybės dosnumas ne tik iškraipo darbo rinką. „Sodros“ katile ima trūkti ir pinigų – įmokų nedarbo socialiniam draudimui surenkama mažiau, nei faktiškai išmokama.

„Tai vienintelis socialinis draudimas, kuris eina į minusą“, – atkreipė dėmesį E. Einoris.

„Sistema sukurta taip, kad metus padirbęs už minimalią algą tu įgauni teisę į išmokas, kurios yra 30 kartų didesnės nei kad tu sumokėjai įmokų“, – aiškino E. Einoris.

Valdžia tikina, kad nuo liepos bus sugriežtinimų. Paprastai tariant, gyvenimas iš išmokų nebedidins būsimų išmokų.

„Nedarbo išmokos gavimo laikotarpis į stažą neįskaičiuojamas – tik darbo laikotarpis, o į pajamas iš nedarbo išmokos nebus atsižvelgiama skiriant nedarbo išmoką“, – informavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Tačiau verslas regi spragą – daliai žmonių nedarbo laikotarpis net ilgėja.

„Pavyzdžiui, žmonės, kuriems virš 60 metų ir kurie turi pensijų stažą, galės išeiti 15 mėnesių, o ne 9. Niekas apie tai nešneka. Realiai mes turime situaciją, kai 140 tūkst. žmonių galės dvigubai pasiilginti nedarbo draudimą“, – teigė V. Kriaučiūnas.

Valdžia žada ir daugiau kontrolės. Nuo liepos akyliau tikrins, ar bedarbiai iš tiesų ieško darbo, priima pasiūlymus. Tačiau ir čia, esą, patyrę dykaduoniai ras būdų.

„120 tūkst. skelbimų atvirų yra per metus, darbo rinka sprogsta, ekonomika auga – kaip gali būti? Viskas aišku – žmonės nenori dirbti“, – rėžė K. Strolienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pernelyg griežtinti nedarbo išmokų nenori. Neva sistema pirmiausia skirta apsaugoti netikėtai darbo netekusius žmones.

„Jeigu mes viską vertinsime tik pagal tuos, kurie pasikartojamai užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, mes nuskriausime tuos, kurie moka mokesčius ir atsitikus bėdai negalės pasinaudoti“, – akcentavo J. Zailskienė.

„Bet tai yra valstybės išlaidos – valstybė kaip tik turėtų būti suinteresuota, kad kuo daugiau tų pajamų būtų“, – tvirtino K. Strolienė.

Anot Užimtumo tarnybos, vasarį buvo registruota 164 tūkst. bedarbių. Nors tai šiek tiek mažiau nei prieš metus, trečdalis visų bedarbių – vyresni nei 50-ies, o kas dešimtas – jaunuolis nuo 16 iki 24 metų.