Pramonininkų teigimu, nepaisant ekonominių prognozių, situacija yra pernelyg neapibrėžta.

„Rugpjūčio mėnesio duomenimis, yra per 62 tūkst. įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Didelė tikimybė, kad du trečdaliai šio sąrašo įmonių yra didelis iššūkis sumokėti sutartą darbo užmokestį, kai kurios jų dėl šios priežasties yra priverstos atleisti darbuotojus, kurie tampa Užimtumo tarnybos klientais. Šiais metais verslas yra paveiktas COVID–19, kaip ir visa ekonomika. Planuojamas bendrojo vidaus produkto nuosmukis yra -1.5 proc. Atsigavimas eksporto rinkose irgi ribotas“, – komentare teigia LPK.

Pasak konfederacijos, MMA padidinimas „neabejotinai darys įtaką verslo ir visos šalies konkurencingumui.“

„Diskusijose šia tema negalima nepaminėti ir fakto, kad yra sektorių, kuriems MMA padidinimas reikštų nepakeliamą smūgį. Viename iš labiausiai krizės paveiktame viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų ir pusė sektoriaus visai neatsidarys iki kito sezono. Restoranai balansuoja ties išgyvenimo riba, nes jau dabar apyvartos krito 30 proc., verslo viešbučiuose – 6 proc. užimtumas“, – teigia konfederacija.

LPK taip pat teigia, kad šis klausimas negali būti politizuojamas ir siūlo susilaikyti nuo tokių klausimų svarstymo, kai iki rinkimų liko mažiau nei trys savaitės.

MMA nuo šių metų šalyje padidėjo iki 607 eurų „ant popieriaus,“ iki 437 eurų „į rankas.”

Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnė kaip 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir didesnė kaip 50 proc. VDU.