Mažas informacinis plakatas papiktino daug prekybos centro „Ozas“ pirkėjų. Jame – įspėjimas, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais ribojamas iki 200 eurų. Vėliau informacija plakate patikslinta, kad šis ribojimas galioja perkant ne visas prekes, o tik „Ozo“ dovanų korteles.

„Atsiskaito grynaisiais pinigais maždaug 25 proc. visų perkančių „Ozo“ dovanų korteles. Tai yra ketvirtadalis žmonių, kuriuos galbūt palies, galbūt nepalies, nes vidutinė vertė, už kurią perka „Ozo“ dovanų kortelių, yra maždaug 65 eurai“, – sakė „Ozo“ vadovė Ina Augulienė.

Riboti grynuosius „Ozas“ esą ėmėsi dėl saugumo. Tačiau dovanų kortelė – irgi prekė, už kurią pirkėjai, sako, norėtų atsiskaityti taip, kaip jiems patogu, o ne kaip nusprendė prekybos centras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiaip aš už grynuosius, nes su kortelės, būna, naktį neveikia ir pan., žodžiu, nepatogu“, – sakė pakalbintas prekybos centro lankytojas. „Labiau mėgstu ne kortele, o grynaisiais atsiskaitinėti. Bet šiaip 200 eurų nėra labai mažai“, – jam antrino ir kita pirkėja.

Viename sostinės kavinės tinklų jau šešerius metus už kavą ar kitą gėrimą galima atsiskaityti tik banko kortele. „Darbuotojams yra daug lengviau, klientams yra greičiau ir patogiau, o apie naudas valstybei išvis nešneku“, – sakė kavinės „Huracan Coffee“ savininkas Vytautas Kratulis. Direktorius, sako, žingsnio atgal nedarys, nors iš klientų sulaukia ne tik pagyrimų. „Pasipiktinimų ateina iš tiesiog piktų žmonių, kurie turi daug grynųjų. Pensininkai pensiją gauna į korteles, visi normalūs žmonės atlyginimus gauna į korteles“, – teigė jis.

Atsiskaityti grynaisiais ne visur yra galimybė ir Vilniaus geležinkelio stotyje. Pavyzdžiui, viešasis tualetas atviras tik su bilietu arba mokėjimo kortele.

Įstatymas leidžia atsiskaityti grynaisiais pinigais iki 5 tūkst. eurų. Tačiau Vartotojų teisių apsaugos tarnyba aiškina, kad pardavėjas turi teisę nustatyti ir savo taisykles dėl mokėjimo būdų, tačiau svarbu prieš tai pirkėją informuoti.

„Atsakau: taip, legalu, gali taip pasielgti. Kita vertus, iš visuomenės pusės, tai yra kelias į niekur ir mes turėtume pristabdyti šiuos verslo užmojus“, – įsitikinęs Vartotojų aljanso narys Kęstutis Kupšys.

Verslas grynuosius naikina, o visuomenės apklausa rodo, kad grynieji traukiasi iš kasdienio gyvenimo, bet nedingsta. „Kortele mokama 58 proc., o išsigryninama 42 proc.“, – skaičiavo Lietuvos banko (LB) Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.

„Žmonės vis dar pensijas gauna grynaisiais pinigais, tai galimybės uždrausti atsiskaitymus grynaisiais net nesvarstome“, – tikino „Kubo“ prekybos vadovė.

Atsakau: taip, legalu, gali taip pasielgti. Kita vertus, iš visuomenės pusės, tai yra kelias į niekur ir mes turėtume pristabdyti šiuos verslo užmojus.

Anot LB, pernai 110 tūkst. gyventojų buvo paraginti atsiskaityti kitu būdu, nei norėtų. Dalis jų apsisuko ir išėjo palikę pirkinius prie kasos. „5 proc. respondentų pasirenka nepirkti ir, mūsų vertinimus, vidutinė suma, prarandama to verslininko, yra apie 20 eurų, ir ji atsiduria pas kitus verslininkus“, – sakė T. Karpavičius.

Iš viso pirkėjų pageidavimus ignoravę prekybininkai pernai prarado per 2 mln. eurų pajamų.

„Pinigai čia yra juokingi, palyginti su tuo, kiek yra šešėlio, – milijardai“, – sakė kavinės „Huracan Coffee“ savininkas.

Vartotojų atstovas teigė, kad verslui riboti grynuosius patogu – mažesni inkasacijos kaštai, bankai uždirba iš mokėjimo kortelių, bet esą apsispręsti turi būti palikta ne pardavėjui, o pirkėjui. „Esame per toli nuėję, kad legalus ES pinigas, bent jau euro zonos šalyse, staiga būtų stumiamas į išorę“, – įsitikinęs Vartotojų aljanso narys Kęstutis.