„Modelis galėtų būti arti 50 ir 50 (proc. – BNS) valstybė su privačiu investuotoju“, –  antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras. 

Anot jo, valstybinis bankas galėtų kredituoti smulkų verslą, tačiau premjeras abejoja, ar jis turėtų imtis mažmeninės bankininkystės. 

„Kalbant apie verslo kreditavimą, ypatingai apie smulkiojo ir vidutinio verslo, alternatyva (valstybinis bankas – BNS) galėtų būti. Skeptiškai žiūrėčiau, jeigu mes kalbėtume apie mažmeninės bankininkystės rinką. Ji pakankamai gerai užpildyta. Nors turime signalų, kad ta paslauga traukiasi iš regionų ir žmonės lieka be finansinių paslaugų“, – sakė S. Skvernelis.

Pandeminė situacija dar kartą parodė, kad valstybė turi turėti kažkokią alternatyvą.

„Pandeminė situacija dar kartą parodė, kad valstybė turi turėti kažkokią alternatyvą“, – pridūrė jis.

Pasak Vyriausybės vadovo, buvo ypač sunku rasti finansinių tarpininkų, kurie skirstytų valstybės pagalbą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms šalies įmonėms, ypač mažoms: „Surasti finansinį tarpininką buvo neįmanoma misija.“

Paklaustas, kiek valstybei kainuotų tokio banko steigimas, S. Skvernelis teigė, kad kol kas reikia kalbėti apie principą, koks tai bankas būtų, kaip bus užtikrinamos rizikos, veiklos skaidrumas. 

Valdantieji Seimui siūlo įgalioti Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimui ir svarstyti galimybę valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Banką siūloma steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu. Valstybinis plėtros bankas turėtų bankinę licenciją, jį prižiūrėtų Lietuvos bankas.

R. Karbauskis: komerciniai bankai nėra tokie lankstūs smulkiųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie iniciatyvą steigti Valstybinį plėtros banką, sako, kad jis reikalingas, ypač kalbant apie regionus ir paramą smulkiam ir vidutiniam verslui.

Mūsų komerciniai bankai traukiasi iš regionų, naikina savo filialus.

„Svarstant, kodėl reikia tokio banko, reikėtų pirmiausia pasižiūrėti į situaciją regionuose. Mūsų komerciniai bankai traukiasi iš regionų, naikina savo filialus. Kalbant apie pagalbą smulkiam ir vidutiniam verslui, kas Lietuvoje yra ypač aktualu, iš tikrųjų komerciniuose bankuose stinga to dėmesio ir pagalbos būtent tai sričiai. Būtent pandemija ir šita situacija dėl paramos įmonėms, kurie patyrė nuostolių dėl koronaviruso, parodė, kad Lietuvos komerciniai bankai iš tikrųjų nėra tokie lankstūs smulkiųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

I. Šimonytė apie valstybinio banko steigimo idėją: tokiam bankui atsirasti Lietuvoje nėra daug erdvės

Seimo konservatorių frakcijos narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje nėra pakankamai erdvės atsirasti valstybiniam bankui.

„Didesnė problema yra ta, kad savo parodymuose iniciatoriai kartais kalba apie plėtros banką, kartais apie valstybinį banką. Jeigu mes kalbėsime apie valstybinį banką, kuris atlieka visas klasikines banko funkcijas, tai yra priima indėlius ir dalina paskolas, tai reiškia, kad užkrauna tam tikrą riziką (...), priimdamas gyventojų indėlius, tada vertinimas, bent mano asmeniškai, būtų visiškai kitas. Mes turėjome labai liūdnos patirties valstybinių bankų. Nemanau, kad yra labai daug erdvės tokiam bankui čia atsirasti, veikti skaidriomis rinkos sąlygomis ir pasiūlyti kažkokias kitokias sąlygas Lietuvos verslui ir gyventojams, palyginti su tais bankais, kuriuos turime šiuo metu“, – Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Taip, bankų konkurencija yra problema, rizikos labai atsargus vertinimas, ypač krizės atvejais, yra problema, bet bankai yra tokia institucija, kad mes negalime tikėtis, kad jie brangiai mokės už indėlius ir pigiai skolins, nes tai yra verslo modelis, kuris neveikia“, – sakė konservatorė.

Ji taip pat pridūrė, kad į antradienį Seime svarstomą siūlymą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ji žiūri kaip „į viešųjų ryšių akciją, nes jis yra apie nieką“.